Karas Ukrainoje. Šimtas septyniasdešimtoji (rugpjūčio 12 diena)

Aurimas Navys ir Mindaugas Sejunas.| Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Latvijos parlamentas priėmė rezoliuciją, paskelbdamas Rusiją „valstybe terorizmo rėmėja”. Pareiškime teigiama, jog Rusijos veiksmai Ukrainoje yra „kryptingas genocidas prieš ukrainiečių tautą”, pažymima, jog Rusija „naudoja kankinimus ir bauginimus kaip priemonę demoralizuoti Ukrainos žmones ir ginkluotąsias pajėgas bei paralyžiuoti valstybės veikimą, kad galėtų okupuoti Ukrainą”.

Latvijos Parlamentas taip pat paragino Europos Sąjungą nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir apskritai sumažinti įvažiavimo vizų skaičių.
Rusija, tiksliau, Rusijos užsienio teroro ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad už sprendimo turinio nėra nieko daugiau, „išskyrus gyvulišką ksenofobiją“, o įstatymo autorius pavadino „neonacistais”.

Estija planuoja neįsileisti į šalį Rusijos piliečių, turinčių Šengeno vizas. Estijos užsienio reikalų ministro Urmaso Reinsalu teigimu, po savaitės Estijos Respublikoje išduotoms Šengeno vizoms bus taikomos sankcijos. Tai reikš, kad vizos galioja, tačiau kitur, tik ne Estijoje. Rusijos piliečiams bus uždrausta atvykti į Estiją, išskyrus atstovybių darbuotojus, piliečius, užsiimančius krovinių gabenimu bei kitus asmenis, kuriems Estijos sienos kirtimas būtinas.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino nedelsiant nutraukti karinius veiksmus prie didžiausios Europoje Zaporižės atominės elektrinės Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija gali išprovokuoti didžiausią Europos istorijoje radiacinę avariją. „Jei sovietų valdžia bandė nuslėpti Černobylio katastrofą ir visas jos pasekmes, tai Rusijos (dabartinė) valdžia yra daug ciniškesnė ir pavojingesnė: ji pati daro viską, kad branduolinės katastrofos rizika būtų kuo didesnė. Ir jie meluoja visam pasauliui, kad dėl to kaltas kažkas kitas”. Zaporižės AE – didžiausia Europoje ir trečia pagal dydį žemyne. Elektrinėje – šeši energijos blokai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų valstybes skirti daugiau pinigų, kad padėtų šalies kariuomenei tęsti kovą su Rusija. „Kuo greičiau sustabdysime Rusiją, tuo greičiau galėsime jaustis saugūs”, – teigia Zelenskis.

Tačiau po truputį, Europai Ukrainos finansavimas tampa galvosopiu. Reikia lėšų energetinei krizei, didėjančiai infliacijai pažaboti, tačiau jei barbarai užplūs Europą, nebebus ką, kuo ir kaip stabilizuoti.

Rusija atmeta Šveicarijos pasiūlymą atstovauti Ukrainos interesams Rusijoje ir Maskvos interesams Ukrainoje, todėl Kremlius nebelaiko Šveicarijos neutralia šalimi.
Na, jeigu jau Šveicariją Rusija „užkniso“, priversdama atsisakyti neutralios valstybės statuso, driskiai, žinokit savo vietą. Ji – tikrai ne Vakarų Europoje, ne Rytų Europoje, ir ne Europoje iš viso.

Danija teigia, kad padidins finansinę pagalbą Ukrainai 113,6 mln. dolerių, pareiškė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen tarptautinėje donorų konferencijoje Kopenhagoje.

Preliminariais duomenimis, iki 13 000 Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų aktyvių ir buvusių karių, taip pat OMON pareigūnų pasirašė susitarimą dalyvauti kare prieš Ukrainą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Aleksejus Gromovas pranešė, jog šeši Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų batalionai dislokuoti palei valstybinę sieną su Ukraina ir jau vykdo užduotis.

Pranešama, jog tarp Rusijoje kalinčių „Azovstalio“ gynėjų – 131 moteris. Ukraina atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį į netinkamus Rusijos veiksmus elgiantis su karo belaisviais, organizuojant parodomąjį teismą Mariupolyje Ukrainos nepriklausomybės dieną.

Gegužės 16-20 d. „Azovstalį“ paliko 2439 Mariupolio gynėjai. Juos, kaip karo belaisvius užregistravo Tarptautinio Raudonojo kryžiaus atstovai, pažadėdami dėti pastangas visus išlaisvinti. Rugpjūčio 4 d. TRK padarė cinišką pareiškimą dėl „Azovstal” gynėjų likimo, teigdamas, jog negarantuoja iš gamyklos išvykusių ukrainiečių karo belaisvių saugumo.

Kam tada TRK iš viso reikėjo dalyvaut toje „išvadavimo“ operacijoje?

Operacinis lygmuo

Lygiosios. Tiek ukrainiečiai nepasistūmėjo į priekį Chersono srityje, nes driskiai ten suvilko visus geležis ir balvonus iš Krymo pusiasalio, tiek rusų kariai nebesugeba pasiekti jokių, net ir nedidelių laimėjimų nei viename regione.

Tokia situacija tęsis kurį laiką.

Toks patas fronte neįeina į Maskvos planus, nes pagal planą minimum jau turėjo būti „išvaduotos“ ir prijungtos Luhansko ir Donecko sritys. Tad greičiausiai matysime nepaliaujamus driskių mėginimus veržtis link Slovjansko, Kramatorsko, Bachmuto.

Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė plieks iš esamos ir atkeliaujančios artilerijos į okupantų logistikos mazgus, karines bazes, sandėlius, armijos dalinių dislokacijos vietas.

Taktinis lygmuo

Okupantų aviacijos grupė, remdama antžeminių grupių veiksmus, aktyviai „dirbo“ Donecko srityje.

Rusų kariuomenės vadovybė ėmėsi Rusijos sienos Briansko srityje saugumui stiprinti.

Okupantai ir toliau iš statinės ir reaktyvinės artilerijos talžė gyvenvietes Charkivo, Slovjansko, Kramatorsko kryptimis.

Bachmuto kryptimi okupantai atakuoja tankais, artilerija ir aviacija. Prie Horlivkos-Zaicevo Rusijos kariai pasiekė dalinę sėkmę.

Driskiai mėgino užimti Spartako ir Marjinkos gyvenvietes, tačiau gavo į skudurus ir pasitraukė. Tęsiasi mūšiai prie Pisky kaimo.

Ukrainos kariškiai sunaikino priešo įrangą ir šaudmenų sandėlį Ukrainos pietuose, likvidavo 19 okupantų.

Komentaras

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pažymėjo, Rusijos izoliavimas ir grąžinimas į SSRS šaltojo karo laikų užribį yra civilizuotų Vakarų tikslas.

Būtent tokią kietą poziciją riekia rodyti ir Kremliui, ir visiems Rusijos piliečiams.

Jei kai kam nepatinka Putino režimas, kai ką slegia, kai ką persekioja, tai reikia ne jūtūbės filmukuose verkšlent, o grįžti ir kovoti už savo ir savo šalies laisvę. Bijoma, kad susidoros specialiosios tarnybos, kad nužudys, kaip Nemcovą, Politkovskają ir kitus? Gali būti. Už laisvę reikia kovoti, kaip tą darė mūsų aitvarai, miško broliai, kaip ukrainiečiai dabar ir Maidano aikštėje, kurių lemiamą naktį buvo likę gal keliolika tūkstančių, tačiau būtent jie išplėšė šaliai laisvę tada ir ją uždegė kitų širdyse.
Kokia prasmė sėdėt Ispanijoje ir gerti raudoną vyną bijant, kad nužudys režimas, jei režimas Rusijos piliečius tiesiogiai žudo Ukrainoje ir, netiesiogiai, pačioje Rusijoje? Kiekvienas padorus Rusijos pilietis dabar privalo visomis išgalėmis kovoti su režimu. Baimė nukentėti, prarasti turtą, prarasti gyvybę yra suprantama, bet ji ginuždo ir naikina tautą, o su ja – ir valstybę.

Argi nepasakyta, kad „kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins“?

Rusų piliečiai turi rinktis – gyventi ir mirti, kaip vergams ar būti pasirengus žūti laisviems. „Žūsime, kad gyventume“, – toks užrašas, berods, buvo ant Sausio 13-osios barikadų, ir suvokimas, atvedęs mus į laisvę. Paradoksas, tačiau tik mąstymas, kolektyvinis mąstymas ir niekas kitas gali greitai pakeisti Rusiją taikiu būdu. Kolektyvinis pasiryžimas nuversti Putiną sustabdytų karą Ukrainoje labai greitai.

Yra net paskaičiuota, kiek žmonių Maskvoje turėtų išeiti į gatves (čia jo sąmoningai nepateikiame), kad skaičių faktas reikštų Putino režimo pabaigą. Kritinis žmonių skaičius parodytų, kad žmonių sąmonėje įvyko lūžis, kad mąstanti ir valstybe besirūpinanti visuomenės dalis, įskaitant kariškių, policininkų, saugumo tarnybų ir kitų režimo sargų šeimos narius, artimuosius, draugus nebenori esamos tvarkos ir siekia permainų.

Milijonų Rusijos piliečių bėgimas iš šalies rodo, kad kovoti kol kas Rusijos žmonės, deja, nenusiteikę.

Kur gi tie 1990 – ųjų Lužnikai ir Cojaus „Mi ždiom peremen? / mes laukiam permainų?”, kai KGB išjungus elektrą, „Kino” ir minia neišsiskirstė ir nepabūgo režimo?

Video: Pisky gyvenvietę rusai „denacifikuoja“ į civilius rajonus smogdama termobariniais užtaisais.