Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Labas rytas!
Fronte didelių pasikeitimų nėra – agresorius dalinai traukiasi, dalinai rotuoja pajėgas prie Kyivo; prie Izyum agresorius toliau tvirtina savo pozicijas Kamyanka ir rengiasi pulti Slaviansk; Mariupolis kaunasi. Gražus fejerverkas prie Belgorodo – užskaitom.
Ilgai galvojom ar kalbėti apie vakarykštes Rusijos ir Ukrainos derybas, jų rezultatus. Vakar nusprendėme negadinti šventės, bet šiandien norėtume pasakyti vertinimą:
Ukraina kariauja šį sunkų, alinantį karą ir ji turi pilną teisę pasirinkti tokią derybinę poziciją, kokią mato reikalinga. Viską galima suprasti.
Tačiau manytume, negalima pateisinti, kai Ukrainos priimtas sunkus sprendimas atsisakyti narystės NATO perspektyvos pateikiamas kaip didelis laimėjimas:
-Abu keliai – ES ir NATO – nėra trumpi ir lengvi. Karas ėjimo šiais abiem keliais nepagreitina. Ukrainiečiai tai supranta, tačiau atsisako vieno iš kelių, kuris yra įtvirtintas jų konstitucijoje (NATO). V. Zelenskis kalba, jog būtent dėl narystės NATO perspektyvos V.Putinas pradėjo šį karą, ir dabar Ukraina rengiasi to atsisakyti. Narystė ES V.Putinui nekliudo užpulti Ukrainos kada įsigeis – narystės ES perspektyva Ukrainai lieka.
-Saugumo garantų formatas (kalbama apie JAV, UK, Lenkiją, Turkiją ir net Izraelį) pristatomas kaip geresnė alternatyva NATO 5 straipsniui. Geresnė alternatyva, Karlai. Ar Budapešto memorandumo garantai sutrukdė Rusijai pradėti karą 2014 m.? Ar V. Putinui sutrukdys atnaujinti karą Ukrainos žmonių nuomonė referendume? O gal Izraelis pasiryžęs ginti Ukrainą nuo Rusijos? Klausimai retoriniai. V.Putinas žino atsakymus į juos ir bent kol kas tokiam formatui neprieštarauja. O jeigu kokios pratybos su lenkais ar amerikiečiais nepatiks – paprieštaraus. Ir visi, tame tarpe ukrainiečiai, tai supranta.
-Ukraina kariauja už teisę ir laisvę spręsti patiems, gyventi kaip jie nori. Tai jie deklaravo nuo karo pradžios. Ar atsisakymas konstitucijoje įrašytos narystės NATO perspektyvos atitinka šį esminį politinį Ukrainos karo tikslą?
Taip, karas nesibaigia, jis tęsiasi toliau, niekas dar neaišku ir nebaigta. Viskas tik prasideda. Tačiau jei ukrainiečiai viską taip lengva ranka dalins, orkams atsidaro galimybių langas išnešti sveiką kailį, išsilaižyti žaizdas ir sugrįžti. Savo vidinei auditorijai Putinas be vargo tai pristatys kaip strateginę pergalę su perspektyva „pavtarit”. Galima neabejoti, kad Kremlius iš kiekvienos susitarimo raidės spaus naudą sau ir ribos bet kokį jiems nepatikusį Ukrainos žingsnį. Vakarams tai proga pagalvoti „ar tikrai jie nori izoliuotos Rusijos ir gal galima kažkaip susitarti, gi viskas kaip ir išsisprendė“. Kitais žodžiais – grįžtame į ten iš kur išėjo, tik kraujo daugiau. Ir tai ne pabaiga. Jie grįš išmokę pamokas, gudresni ir piktesni. Laiko daug neturime.
Minėtieji fejerverkai. Sėkmingą ukrainiečių raketinė ataka prieš RF sandėlį netoli Belgorodo:
***
Egidijus Papečkys
Trisdešimt ketvirta diena (kovo 29, antradienis)
Šiandien visai nekalbėsiu apie mūšio laukus, nes nelabai ir svarbu, kas iš kurio kaimo pasitraukė, ir kokį pastatą kokiame mieste šiandien sugriovė rusiška raketa.
Pakalbėkime apie Stambule vykusias derybas. Po jų kalbėjęs Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis sukėlė tikrą audrą. Kuri Rusijoje peraugo į uraganą. Keletas svarbiausių punktų:
1. Ukraina nestoja į jokias karines sąjungas. Taigi, kalbama ne tik apie NATO. Tuo pačiu užkertamas kelias sukurti kokią nors regioninę sąjungą. Pvz., Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos. Plius minus dar keletas valstybių. Tai anaiptol nereiškia, kad Ukraina liks viena. Įmanomas toks bendradarbiavimas su NATO, kad Ukraina de facto gali tapti šalimi-nare, ir Rusijai nusprendus dar kartą užpulti, NATO gali imti ir ateiti į pagalbą.
2. Ukraina gali stoti į ES. Rusija Europos nemato kaip karinės sąjungos. Įžvelgiu abejones, kad ES priims Ukrainą – tokiu atveju po eventualaus europiečių atsisakymo Kremlius tikisi galimo Kijevo konflikto su Europa. Bet kokiu atveju Ukraina sulauks milžiniškos ES paramos ir tokių tarpusavio santykių, kurie praktiškai reikš narystę.
3. Kariniai manevrai Ukrainoje galėtų vykti tik suderinus su šalimis-garantais, čia negalėtų būti užsienio valstybių karinių bazių, o ukrainiečių kariniai pajėgumai būtų nuolat stebimi, neleidžiant jų pakelti aukščiau nustatyto lygio. Čia Ukraina turi didelį pranašumą – ji yra viena didžiausių ginklų eksportuotojų, ir turimi gamybiniai pajėgumai bet kada gali žaibiškai aprūpinti kariuomenę moderniais ginklais. Žinoma, jeigu Ukroboronpromas bus išvalytas nuo tų problemų, dėl kurių 8 metus kariaujanti Ukraina buvo priversta prašyti ginklų iš Vakarų valstybių.
4. Ukraina įsipareigotų nemėginti atsiimti Krymo ir Donbaso karine jėga, tačiau Kremlius jiems maloniai tą leistų mėginti politinėmis priemonėmis. Kadangi Ukraina neturi ir artimoje ateityje neturės tam reikalingų karinių pajėgų, tiesiog įteisinama esanti padėtis, leidžiant Kijevui išlaikyti veidą. Čia didžiausias klausimas – o ką gi Rusija norės sau pasilikti? Ar Luhansko ir Donetsko separatistiniai dariniai bus priimti į Rusijos sudėtį, ar bus palikti kaip savarankiškos „respublikos“? Nes būdami savarankiški, šie dariniai bet kada gali rengti provokacijas ir prašyti „pagalbos“, kai tik Kremliui to prireiks.
5. Rusija vienašališkai paskelbė atitraukianti pajėgas nuo Kijevo ir Černihivo ir mažinanti čia karo veiksmų intensyvumą. Sako, kad čia geros valios ženklas. Toks keistas pareiškimas reiškia tik vieną – Rusijos pajėgos čia iš tiesų patyrė skaudžius nuostolius, jų logistika apsunkinta ir reikia trauktis kol nepatyrė dar sunkesnio pralaimėjimo, o gal net ir sutriuškinimo. Kitaip tariant – trauktis, kol dar nereikia viską metus bėgti.
X
Kaip ir buvo galima tikėtis, tokie politiniai viražai sukėlė didelį Rusijos visuomenės, užkaitintos propagandos, pasipiktinimą. Didžioji dalis reikalauja paaiškinimų ir keikia Medinskį. Tačiau jau yra ir tokių, kurie rodo pirštu tiesiai į V. Putiną. Nusiplėšti nuo savęs gėdos žymę – raidę Z – Rusijos visuomenė kategoriškai nenori.
X
Viskas kaip ir būtų palanku Ukrainai – karas baigiasi, o susitarimo punktai tarsi ir palankūs būtent ukrainiečiams. Tačiau JAV sako – no, no, no – Rusija gudrauja. Kremlius kalba viena, o daro kita. Amerikos nuomonė labai svarbi, jau įsitikinome, kad Ukrainoje ji visada pasitvirtina. Iki realių paliaubų gali tekti parašyti dar ne vieną tolimesnių karo dienų apžvalgą. Dar nepraraskime atidumo. Manau niekas neturi abejonių, kad gegužės 9 d. pergalės parade Raudonojoje aikštėje Kremlius parodys ne vieną pergalės Ukrainoje „įrodymą“.
X
O dabar apie mažiau svarbias detales. Kremlius iš kažkur paleido ilgokai nematytą Gynybos ministrą S. Šoigu. Kaip ir prognozavau, Putinas jo padaryti atpirkimo ožiu nenori. Bent jau dabar. Nes tokiu atveju tektų pripažinti, kad vyko karas, o ne specialioji operacija, ir kad kare patirtas pralaimėjimas. O to Kremlius pripažinti negali.
Pasitarime kalbėjęs S. Šoigu atrodė labai silpnai, šiek tiek nerišli kalba ir bendra išvaizda leidžia daryti spėjimą, kad jis laikinai išleistas iš ligoninės palatos, o ne iš kalėjimo kameros. Neliko buvusių kietų gaidelių tone. Štai ką jis mums paporino:
1. Ukrainos karinė galia labai sumažėjo dėl patirtų nuostolių. Detaliai išvardino, kiek kokių ginklų ukrainiečiai turėjo ir kiek neteko. Jo paskelbtais skaičiais nesidalinsiu, nes jais netikiu.
2. Vakarai elgiasi neatsakingai, perduodami ginklus Ukrainai. Ukrainiečiai neatsakingai elgiasi su gautais ginklais, ir išdalina juos gatvėse. Juodojoje jūroje prie Rumunijos ir Bosforo sąsiauryje rastos ir nukenksmintos minos. Kam čia jas reikėtų dėti ukrainiečiams turbūt neatsakytų niekas, bet tai ir nesvarbu.
3. Gegužės pabaigoje bus įprastas šaukimas į privalomąją tarnybą. Tačiau bus pašaukta mažiau jaunuolių, nei pernai pavasarį. Jie bus apmokomi mokymo centruose nuo 3 iki 5 mėnesių. Šauktiniai į jokius karštus taškus siunčiami nebus. Ši dalis skirta nuraminti visuomenei, sunerimusiai dėl ukrainiečių mūšio lauke skriaudžiamų šauktinių.
4. Informavo, apie tolimojo radiolokacinio aptikimo ir valdymo sistemą „Vega“ A-100. Tai toks lėktuvas, kuris turėtų atitikti NATO sistemos AWACS (Airborne Warning & Control System) lėktuvus. Jie stebi visą oro erdvę ir valdo lėktuvų bei oro gynybos sistemų darbą. Labai efektyvi priemonė. Jos rusams pritrūko Ukrainoje. Čia naudojamos senos sistemos A-50 nepasiteisino, o ir turėta jų per mažai. Papasakojo ir apie stiprinamus jūrinius pajėgumus. Pamiršo paminėti keturis laivus, kuriuos ukrainiečiai sėkmingai atakavo Berdianske.
Bendras vaizdas toks – S. Šoigu buvo liepta greitai pakalbėti ir paduotas lapas, kuriame keletas žmonių paskubomis surašė po keletą sakinių. Todėl kalba gavosi padrika, nerišli, ir beprasmė.
Štai tokia buvo trisdešimt ketvirta karo diena Ukrainoje. Laukiame trisdešimt penktosios.
***
Linas Kojala
Rusijos atstovai skelbia, jog ketinama „radikaliai mažinti“ karinius veiksmus Kyjivo ir Černihivo kryptimis (atakos šiomis kryptimis strigo jau kurį laiką, ukrainiečiai taip pat sugebėjo sėkmingai kontratakuoti; JAV mato požymių, kad Rusija gali persiorientuoti). Tai tąsa praėjusią savaitę skelbtų tezių, jog nuo šiol bus koncentruojamasi į Donbasą.
Du aspektai:
– Pastaruoju metu Kremlius taip pat teigė, kad: įspėjimai apie galimą invaziją į Ukrainą yra „isterija“; Ukraina siekė įgyti branduolinį ginklą; Ukraina slapta gamino biologinį ginklą; ketino naudoti jėgą prieš kaimynus; yra valdoma „narkomanų ir neonacių“; pati Rusija esą visą laiką taikėsi tik į „karinius objektus“. Tokia tad tų Kremliaus pareiškimų sąsaja su tikrove ir patikimumas.
– Sakinys „mažinsime“ karinius veiksmus dviem kryptimis neprieštarauja, o veikiau papildo tezę „didinsime“ karinius veiksmus rytinėje dalyje: Mariupolis ir kiti miestai toliau niokojami; apie okupacinių pajėgų išvedimą nėra net kalbos, ką jau kalbėti apie faktines aplinkybes.