Veidaknygė
Linas Karpavičius
Rusija prarado dalies Chersono kontrolę, – „The New York Times“, praneša remdamasis aukštu Pentagono pareigūnu
https://www.nytimes.com/…/25/world/ukraine-russia-war…
Šaltinio teigimu, Ukrainos pajėgos aktyviai šiame regione veikia ir grąžino dalį miesto savo žinion.
Pentagono atstovas taip pat sakė, kad JAV kariuomenė mano, kad Rusijos kariai Kijevo regione užėmė gynybines pozicijas ir nėra pasirengę žengti į priekį.
Netoli Chersono esantį Černobaevkos oro uostą ukrainiečiai bombardavo 10 kartų. Jis yra nepaprastai svarbus. Tai, vienintelis oro uostas pakeliui link Mykolajivo. Rusai pateko į spąstus. Arba reikia imti Mykolajivą (kam nėra resursų), arba reikia atiduoti Chersoną. Puolimas, be sraigtasparnių palaikymo, yra neįmanomas. o norint turėti sraigtasparnių palaikymą, reikia Černobaivkos oro uosto. Priminsiu, kad sraigtasparniai turi gana ribotą skrydžio nuotolio resursą – iki 500 km. T.y. 250 km nuo bazės. Chersono laikymas brangiai atsieina. Maitinti reikia ne tik savus karius, bet greitu laiku ir miesto gyventojus. Rusijos kariuomenė tam nepasiruošusi. Chersonas – tai lagaminas be rankenos. Palikti gaila, bet ir neštis nepatogu.
***
Locked N’ Loaded
Labas rytas.
Kyivo kryptis. Šiaurės vakariame sektoriuje abi pusės persigrupuoja, atakuoja viena kitą artilerijos ugnimi, vyksta lokalios kontratakos. Šiaurės rytiniame sektoriuje agresorius iš visų vamzdžių daužo Chernihiv, vykdo lokalias atakas, siekiant užblokuoti miestą. Miestas ginasi.
Charkivo kryptis. Na ką – atrodo pričiulbėjom 🙂 Ukrainiečiai kontratakavo rytiniame sektoriuje ir įžengė Vilhivka ir Mala Rohan. Jie šiuos Charkivo priemiesčius buvo praradę prieš kurį laiką ir taupydami jėgas vengė atsiiminėti. Dabar atrodo laikas pribrendo. Jei ukrainiečiams čia pavyktų įsitvirtinti, tai ne tik palengvintų Charkiv gynybą, ar leistų lengviau įkvėpti gynėjų kontroliuojamam Chuhuiv (Vilhivka ir Mala Rohan yra šalia kelio, kuriuo keliauja pastiprinimas į šį pietryčiuose esantį ukrainiečių gynybos forpostą). Tokia ukrainiečių sėkmė vers agresorių neskubėti permetinėti pajėgas į Izyum (ką jie padarė prieš kelias dienas ir puolimas ten atsinaujino). Jei visgi orkai tai ignoruos, ukrainiečiai gali eiti ir toliau, aktyviau ims veikti teritorinės gynybos pajėgos ir tada kils tiesioginė grėsmė jų tiekimo keliams į Izyum (aplink Kupiansk).
Donbaso kryptis.
-Pranešama, kad Izyum link juda naujos orkų pajėgos, tad puolimas šiame sektoriuje gali dar labiau sustiprėti. Pietinė miesto pusė ir toliau lieka ukrainiečių rankose, tačiau jei orkams pavyks įsitvirtinti Kamyanka, tai būtų ne kokios žinios. Apie pasekmes rašėme ne kartą.
-Mariupolis toliau ginasi. Panašu, kad padėtis ten labai sudėtinga, pirmiausia dėl humanitarinės situacijos. Vandens ir maisto trūkumas gali turėti efektą miesto gynybai. Tačiau ko ukrainiečiams netrūksta – tai ryžto. Ir toliau rezultatyviai dirba artilerija, priešą stabdo tankai.
-Pietų kryptis. Vakar buvo nemažai euforijos, dėl ukrainiečių sėkmės Chersone. Vieni skelbė, kad Chersonas apsuptas, kiti, kad mūšiai mieste, treti, kad orkai bėga iš Chersono. Sąmoningai nekaitinome šios temos, kadangi buvo per mažai informacijos. Dabar atrodytų, kad mūšiai vyksta aplink miestą, galimai yra kovų židinių pačiame mieste, tačiau kalbėti apie tai, kad orkai prarado Chersoną dar negalime. Tuo pačiu sunku nustatyti mūšių mastą (kokiomis pajėgomis konkrečioje vietoje, kokios pajėgos bendrai dalyvauja aplink Chersoną). Kaip ten bebūtų – tai džiugi žinia, kadangi agresorius vis labiau remiamas prie Dniepro. Tuo labiau, kad ir Krivih Rih sektoriuje ukrainiečiai kotratakuoja, atsiimtas Novovorontsovka kaimas prie pat Dniepro (tokiu būdu Nikopolis apsaugotas iš vakarų). Agresoriaus siekiai prasiveržti link Mykolaiv ir Krivih Rih operacine prasme žlugo, dabar lieka ginti Chersoną. Su problematišku tiekimu (tik du keliai per Dnieprą), tai bus padaryti nelengva. Jei ukrainiečiams pavyktų išstumti agresorių iš Chersono, pirmiausia ką būtų galima būtų daryti – ugnimi trikdyti orkų judėjimą iš Krymo.
Ir pabaigai – žmonės kalba, kad elnių generalisimusui ir specoperacijų be nuostolių planuotojui tovariščiui Seriogai Šoigu širdelę skauda. Gali būti, kad taip skauda, kad net validolis nebepadeda. O gal ir jau atšalo Serioga? Fingers crossed.
Azovas ir toliau naikina priešą Mariupolyje.
***
Linas Kojala
Okupacinės pajėgos skelbia, kad kare prasideda „antroji fazė”.
Iš Rusijos gynybos ministerijos viešo pristatymo:
– Generalinio štabo atstovas Sergejus Ruckojus aiškina, kad pradžioje buvo rinktasi tarp dviejų variantų: a) ribota karinė operacija Donecke; b) visą Ukrainos teritoriją ataka, siekiant „demilitarizuoti ir denacifikuoti”, nes Ukrainoje „vyko genocidas”. Pasirinktas antras variantas.
– Esą niekada nebuvo tikslo užimti Kyivo ar Charkivo – viso labo juos blokuoti, ką neva pavyko padaryti (nėra jokio realaus pagrindo manyti, kad Kyivas apsuptas, nors bandyta tą daryti), ir neleisti Ukrainai telkti pajėgų. Tiesa, „neatmetama galimybė”, kad šie miestai dar bus šturmuojami.
– Bet pagrindinis dėmesys nuo šiol bus nukreiptas į Donecko regiono (reikia manyti, administracinėse ribose) „išvadavimą” (net ir Kremliaus žiniasklaidoje jau kurį laiką pasigirsta klausimų, kodėl net šis tikslas, plačiai svarstytas dar prieš prasidedant invazijai, dar nėra įgyvendintas).
– Okupacinės pajėgos esą nesitaikė ir nesitaiko į civilius objektus. Tą daro nebent vietiniai „naciai” (JT atstovai skelbia surinkę preliminarius įrodymus apie agresoriaus vykdomus karo nusikaltimus).
– Primygtinai teigiama, kad „moderni Rusijos ginkluotė veikia ypač tiksliai ir patikimai”. Ukrainos gynybiniai pajėgumai didžiąja dalimi skelbiami kaip sunaikinti, oro erdvėje dominavimas įgytas „per dvi pirmąsias dienas”. Vakarų šalių tiekiama ginkluotė „tik didina aukų skaičių ir nesąlygoja operacijos baigties” (esama karo padėtis, viešai prieinami duomenys ir ekspertų vertinimai šiuos teiginius atmeta).
– Skelbiamas rusų karių aukų skaičius – 1351 (NATO šalių pareigūnų vertinimu, realistinis skaičius – 7-15 tūkst.)
***
Egidijus Papečkys
Trisdešimta diena (kovo 25, penktadienis)
*Kalendorinis mėnesis, visame fronte vyksta tokie patys mūšiai, kaip ir anksčiau. Žinios apie mūšius Chersone ir šio miesto atsiėmimą patvirtinti negaliu, ryšį su čia apsuptais draugais jau senokai nutraukiau bijodamas dėl jų saugumo. Arestovičius sako, kad mūšiai mieste, ir kad rusai jį praras. labai norėčiau, kad šie jo žodžiai išsipildytų.
x
* Šiandien vyko ypatingas Rusijos gynybos ministerijos pranešimas. keletas įdomesnių momentų.
** Didelė pranešimo dalis skirta pateisinti agresiją. Pamojuota neva 4-os Ukrainos Nacionalinės gvardijos brigados „šifrogramomis”, kuriose yra užfiksuotas pasirengimas pulti separatistines „respublikas”. Apie tai jau rašiau – tai tebuvo įsakymas dėl vieno šios brigados bataliono priskyrimo Ukrainos kariuomenės mechanizuotos brigados žinion. Tuo metu, kai ukrainiečiai neva ruošėsi pulti, prie Ukrainos sienų jau ne vieną mėnesį realiai stovėjo puolimui sutelktos Rusijos pajėgos, ir Ukraina mėgino ne pulti, o atgrasyti Rusiją nuo įsiveržimo. Ir jeigu ukrainiečiai buvo sutelkę pajėgas puolimui Donbaso rajone, tai kur jos visos iš čia išgaravo prasidėjus Rusijos invazijai? Kokiu stebuklingu teletiltu akimirksniu persikėlė į kitus Ukrainos regionus?
x
** Dar daugiau laiko skirta suskaičiuoti Ukrainos turėtą ginkluotę ir kiek jos neva buvo sunaikinta. Mes tuos nuostolius paskaičiuosime, kai bus galimybė, atidžiau. Šiaip ši pranešimo dalis suteikė optimizmo – ji kaip ir reikštų, kad Rusija nori įrodyti sunaikinusi didelę dalį Ukrainos ginkluotės ir atėmusi galimybę apšaudyti separatistinį Donbasą, ir labai norint tai jau galima pateikti kaip „demilitarizacijos” įrodymą. T.y., savo visuomenei įteigti, kad įgyvendinti du „specialiąją operacija” pavadinto karo propagandiniai tikslai. O tai reiškia langą realioms deryboms ir paliauboms.
x
** Juokingai nuskambėjo teiginys, kad neva Kijevą, Sumus, Černihivą ir Charkivą neplanuota užimti, juos norėta tik blokuoti. Pirma, tai jau mėnesis laiko šiose vietovėse užblokuoti ne ukrainiečiai, o rusai, nepajėgiantys pajudėti pirmyn. Antra, koks čia blokavimas, jeigu ukrainiečiai čia nėra apsupti? Teiginys yra tiesiog absurdiškai komiškas. Bet tai irgi gerai, nes galima pasiaiškinti kodėl miestai nebuvo užimti ir sėsti prie derybų stalo.
x
** Sako, kad numušė 35 iš 36 ukrainiečių turėtų bepiločių Bayraktar. Aha, kaipgi 🙂
Nemažiau komiškas ir nurodytas žuvusių rusų karių skaičius – šiek tiek daugiau nei 1300. Beje, įdomu, ar jie pasiima ir savo žuvusių draugų batus? Nes Rusijos pajėgų video įrašuose ir nuotraukose (kuriuos ukrainiečiai kaupia kaip įrodymą būsimame teisme) matyti, kad visi nukauti ukrainiečių kariai yra be batų ir be visų kitų ekipuotės dalių. Kur jie dingo – visiems aišku. Marodieriavimas mūšio lauke, nukautų priešininkų apiplėšimas yra karo nusikaltimas.
x
** Rusų generolai pranešime taip pat papasakojo, kad Rusijos pajėgos naudoja tik itin taiklius ginklus, todėl civiliai nenukenčia. Šito tiesiog nekomentuosiu, žinom puikiai, kaip rusai terorizuoja civilius ir griauna miestus juos apšaudydami ir bombarduodami be jokių apribojimų.
x
* Kažkaip aptilo kalbos apie biologinį ginklą ir laboratorijas, kas irgi galėtų būti geru ženklu.
x
* Tai anaiptol nereiškia, kad Rusija ims ir rytoj atsitrauks, tačiau jau atsargiai deda tam tikrus pagrindus galimam atsitraukimui artimoje ateityje. Paminėto gynybos ministerijos pranešimo metu iš naujo apibrėžė karo tikslus, apsiribodami tik separatistinių „respublikų” išplėtimu iki Ukrainos Donetsko ir Luhansko sričių ribų.
x
* Visą laiką buvo įdomu, kaip Kremlius savo visuomenei įrodinės, kad „denacifikavo” Ukrainą? Nors rusiška propaganda yra susidorojusi su dar sunkesniais uždaviniais, ką nors sugalvos.
x
* Ukrainos oficialūs asmenys vis dažniau kalba apie tai, kad sekančiu taikiniu taps Lenkija. Skamba bauginančiai, bet tai yra NATO valstybė, ir čia Rusijos lauktų žaibiškas ir skausmingas pralaimėjimas. Be to, užtenka pažiūrėti į žemėlapį ir matome, kad Lenkiją Rusija galėtų užpulti tik per Ukrainą (bet jos neįveiks), Baltarusiją (labai siauras sienos ruožas, prie kurio būtų sunku sutelkti puolimui reikalingas pajėgas) ar Kaliningradą (čia sutelkti puolimui reikalingų pajėgų nepavyks). Plius Rusijos pajėgos patyrė sunkius nuostolius ir prarado „galingos kariuomenės” įvaizdį bei pasitikėjimą savimi. Todėl tokios ukrainiečių kalbos rodo ne ką kitą, o tik siekį kuo labiau įtraukti NATO valstybes į karą Ukrainoje. Nebūtinai tiesiogiai, bet per didesnę karinę paramą ir kitais aspektais. Tai yra ukrainiečių informacinio karo dalis. Todėl nereikia bijoti, ir nereikia pykti ant ukrainiečių – jie kariauja sunkų karą ir nori kuo daugiau paramos.
Tad palaikykime ir paremkime.
Slava Ukraini!