Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Fronte operacinė pauzė, dideli mūšiai aprimo. Tai nereiškia, kad nieko nevyksta. Priešas ir toliau visose kryptyse atakuoja ukrainiečių pozicijas, civilinius objektus, žūsta žmonės 🙁
Kyivo kryptis. Ukrainiečiai pastebi aplink sostinę formuojamas puolimo grupes (po 2- 4 BTG).
Nieko naujo, kol kas rimčiausiai atrodo Buchos (3 BTG sustipintos tankais) ir Hostomelio (2 BTG) sektoriai. Žinant, kad atstumas tarp jų yra itin mažas, taigi galima teigti, šiaurės vakariniame sektoriuje priešas šiuo metu yra sukoncentravęs iki 5 BTG, sustiprintų tankais. Tai rodytų, kad priešas, jau nebesuskaičiuojamą kartą bandys prasiveržti būtent pro šitą sektorių. Kuo tai baigėsi ankščiau, visi matėme ir grožėjomės. Ar pavyks šį kartą – laikas parodys. Akivaizdu, kad ši vieta tapo labai svarbi abiem pusėms (tam tikru centre of gravity), pro kurią prasilaužus priešas galimai pralaužtų išorinį sostinės gynybos žiedą.
Šiaurės rytiniame sektoriuje Chernihivo gynėjai visgi trikdo priešo judėjimą link sostinės. Aplink miestą įvairiose vietose veikia 3 BTG, kurios turėtų įsijungti į miesto šturmą. Tikėtina, prieš pat puolimą jas bus bandoma pritraukti prie 2 BTG esančių Brovary sektoriuje ir sudaryti 5 BTG kumštį. Ukrainiečiai tą puikiai supranta. Sutapimas, kad RF pajėgų logistinio tiekimo kolona pateko į pasalą Pryluki? Baikit, nemanau.
Pietrytiniame sektoriuje (Boryspol) priešas koncentruoja iki 4 BTG.
Žvelgiant bendrai, šios RF pajėgos nėra pakankamos pralaužti ukrainiečių gynybą bent viename iš gynybos sektorių ir tuo labiau, pasiekti joms keliamus operacinius tikslus, t. y. užimti arba bent kontroliuoti Kyivą. Tikėtina, kad šios pajėgos bus stiprinamos RF pajėgomis iš Baltarusijos ir Sumy krypties.
Charkivo kryptis. Ukrainiečiai vysto sėkmę prie Chuhuiv (apie 25 km į pietvakarius M03 kelyje rusų kolona pateko į pasalą). Priešo grupuotė prie Balaklya bando judėti link Dnipro. Rusų bandymas prasiveržti pro Izyum ir toliau grasina ukrainiečių grupuotės Donbase šiauriam sparnui.
Donbaso kryptis:
Priešas apėjo Volnovachą iš šiaurės ir nesėkmingai bando ieškoti ukrainiečių gynybos silpnų vietų ties Staromlynivka (50 km į vakarus nuo Volnovachos). Tokiu būdu siekiama platesniu lanku apeiti pasipriešinimo židinius aplink Mariupolį, sutvirtinti uostą apsiautusių agresorių pozicijas bei sudaryti sąlygas kitiems vienetams judėti link Zaporižia.
Luhansko sektoriuje mūšiai vyksta tose pačiose vietose, kaip minėjome ryte. Sektoriuje priešo šarvuota kolona pateko į pasalą netoli Luhansko. Viso gero, skylutės. (https://twitter.com/buch10_04/status/1500807665844379651…). Įdomu, kad priešą sunaikinę ukrainiečių desantininkai skubiai renka priešo ginkluotę. Tikėtina, jie siekia neleisti priešui šių ginklų panaudoti dar kartą bei tuo pačiu papildyti savo arsenalą. Pastaroji opcija neturėtų stebinti, kadangi Donbase pajėgos kaunasi, kai jų šiauriniam ir pietiniam flangui kyla grėsmė, galimai ukrainiečių aprūpinimo grandinė sutrikdyta, tad ginkluotė ir šaudmenys tikrai pravers.
Pietų kryptis:
Kai pirmą kartą išgirdome apie Chersono oro uoste sunaikintus 30 RF sraigtasparnių – nepatikėjome. Ryte neskelbėme šios informacijoms jums, nes patys nebuvome tikri. Kadangi iš priešo pusės labai rizikinga taip arti susirėmimo linijos prisitraukti oro pajėgas ir tuo labiau laikyti jas ant žemės. Tačiau ši informacija pasitvirtino – tai įspūdinga Ukrainos jūrų pėstininkų pergalė.
Agresorius pabandė užeiti į Mykolaiv oro uostą, ten ir liko amžiams. Ukrainiečiai apsigynė. Tuo pačiu miesto apylinkėse gynėjai ir toliau naikina nedidelius prasiveržiančius rusų desantininkų vienetus.
Chersone, Melitopolyje, Kohovka, Tokmak vyksta masinės pilietinio pasipriešinimo akcijos, tarp ukrainiečių civilių yra aukų.
Taigi, kaip minėta, susidūrimai lokalūs. Svarbu paminėti, kad juos ukrainiečiai laimi ne tik Kyivo ar Charkivo kryptyse, bet ir Pietuose. Ukrainiečiai toliau numušinėja „net analogov“ rusiškus lėktuvus ir sraigtasparnius. Maža to, agresoriaus vienas laivas taip pat iškeliavo patys žinot kur. Ar beveik visuose sektoriuose šiandien įvykdytos pasalos yra atsitiktinumas, ar tendencija – pažiūrėsime. Visgi, tai džiuginantys momentai. Kita vertus, agresorius persigrupuoja, pritraukia rezervą ir bet kokia kaina sieks rezultato.
Laukia sunki kova.
***
Vytautas Sinica
Skaitom ženklus:
– Putinas kovo 8 proga žada Rusijos moterims neorganizuoti visuotinio šaukimo į „specoperaciją“ Ukrainoje. Vadinasi tai tema Rusijoje, tai kažkas, ko jau plačiai bijoma visuomenėje;
– Putinas užsakė išsamų lėšų, skirtų ardomajai veiklai Ukrainoje ir „penktosios kolonos“ formavimui, auditą už 2014–2022 m. Bent taip praneša Ukrainos naujienų agentūra. Tiriami aukščiausi pareigūnai. Kitaip sakant, prasideda kaltųjų paieškos;
– Rusija drastiškai mažina savo reikalavimus derybose. Iš Ukrainos „tenorima“, kad pripažintų Rusijai Donbaso separatistinius regionus, Krymą ir Konstitucijoje įsirašytų, jog nestos į NATO 🙂 Ukraina, žinoma, atsisako. Ukraina užuodžia pergalę ir iki jos kovos. Tikiuosi;
– žuvo dar Rusijos aukštų karininkų, numušta dar lėktuvų, pašautas dega Rusijos karo laivas Juodojoje jūroje. Pačios Rusijos puolimas vyksta, bet labai sulėtėjęs, garsusis konvojus yra jau ne tiek grėsmė, kiek didžiulė pačios Rusijos logistinė problema.
Rusijai labai blogai, apžiojo daugiau nei pajėgia. Visko dar gali nutikti, Rusija dar gali nustebinti, bet dabar jau jos, o ne Ukrainos pergalės keltų nuostabą. Taip, daug civilių aukų, humanitarinė krizė ir reikia daryti viską, kad padėtume žmonėms apsuptuose miestuose. Bet ir ši rusų taktika, gyvenamųjų kvartalų naikinimas ir civilių žudynės, yra jos desperacijos ženklas, jos karinio neįgalumo įrodymas.
Svarbu nepasiduoti visų rūšių desperacijai. Ukraina tai tikrai nepasiduoda.
***
Linas Karpavičius
Peskovas:
„Rusija informavo Ukrainą, kad gali bet kurią akimirką nutraukti operaciją”, jeigu Kijevas laikysis Maskvos sąlygų. Tai Krymo pripažinimas Rusijai, taip pat DLR ir LLR nepriklausomybės pripažinimas. Be to, Ukraina privalo pataisyti Konstituciją ir atsisakyti pretenzijų prisijungti prie „kai kurių blokų”.
Hm. Kur dingo demilitarizacija ir denacifikacija?
Žurnalistas Christo Grozevas kalba apie Rusijos reikalavimus derybose:
Jo šaltiniai praneša, kad Rusijos Federacija reikalauja iš Ukrainos:
Paskirti Jurijų Boiko Ukrainos ministru pirmininku.
Pripažinti LD LR ir Krymą
Atsisakyti NATO.
V. Zelenskis atsisakė.
Otto von Bismarck: „Su Rusija pasirašyta sutartis neverta popieriaus, ant kurio ji parašyta“
Foto: Pasirašomas Budapešto memorandumas, kuris turėjo garantuoti Ukrainos neliečiamumą. 1994 metai.
***
Linas Kojala
Keli Rusijos agresijos Ukrainoje pjūviai:
– Stiprus konsensusas, jog Rusijos greitos pergalės siekis nebuvo realizuotas. Pasirinkta taktika veikti mažomis, mobiliomis pajėgomis nepasiteisino, nes susidūrė su dideliu pasipriešinimu ir patyrė ženklius nuostolius. Abejonių kelia okupantų karių nusiteikimas (lūkesčiai dėl sutikimo „su gėlėmis” arba apskritai dalies jų girdėtas melas, kad tai viso labo „pratybos”, vargiai padeda).
– Į Ukrainą įvesta praktiškai 100 proc. iš anksto sutelktų pajėgų. Gali būti, jog okupacinių pajėgų skaičius bus didinamas, bet tokio veiksmo galimybės be platesnio masto mobilizacijos – ribotos.
– Didžiulių nuostolių Ukrainai padaro artilerija. Matoma tendencijų, kad Rusija dar labiau intensyvins apšaudymus, tuo pražudydama dar daugiau civilių ir naikindama infrastruktūrą (paleista jau >600 raketų). Kita vertus, naujausi duomenys rodo, jog Rusija nėra įgijusi visiškos oro erdvės kontrolės, o tai signalizuoja, kad net ir šioje srityje Ukraina išsaugo gynybinius pajėgumus (tame tarpe ir lėktuvus).
– Nepaisant to, pabrėžiama, kad Rusija dar turi karinės jėgos potencialo. Be to, okupacinės jėgos stumiasi į priekį pietinėje dalyje. Galiausiai Ukrainos nuostoliai dėl suprantamų priežasčių nėra žinomi. Todėl išvados – tiek pozityvios, tiek negatyvios – neturėtų būti skubotos. Daugybės dalykų tiksliai negalime žinoti.
– Vakarų šalys sieks išvengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija. Svarbu išlaikyti kelius, kuriais Ukrainą pasiekia letalinė ginkluotė – ji būtina tolesnės gynybos sąlyga. Tą padaryti ateityje gali būti sudėtingiau, nei dabar.
– Rusija ir Ukraina toliau tęs tiesioginius pokalbius, įskaitant Turkijoje planuojamą užsienio reikalų ministrų susitikimą (tai bus aukščiausio rango derybos prasidėjus invazijai). Visgi pavienius Kremliaus pareiškimus reikėtų vertinti atsargiai, nes: a) pokalbiai kol kas vyksta nenutraukus agresijos; b) okupacinių jėgų pažadai dėl paliaubų net Donbaso karo kontekste nuo 2014 m. nedavė ilgalaikių rezultatų; c) netrūksta informacinio triukšmo – Kremliaus atstovai kalba apie derybas, o Rusijos gynybos ministerija skelbia „informaciją” apie Ukrainoje esą kuriamą biologinį ginklą; d) Kremlius mėnesių mėnesius kartojo, kad neketina pulti Ukrainos.
– Net ir sėkmingos karinės operacijos okupacinėms pajėgoms negarantuotų užimtų teritorijų efektyvaus valdymo, primena Sethas Jonesas. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai reikia 13 karių kiekvienam 1000 gyventojų teritorijose, kuriose okupantas nėra palankiai sutinkamas (kai kuriais atvejais – ir dar daugiau). Ukrainoje Rusija sutelkusi, įvairiais duomenimis, apie 190 tūkst. karių, tad balansas gali būti maždaug 5-1000. Tai prognozuotų sunkų okupantų gyvenimą. Pavyzdžiui, Irake JAV turėjo santykį 7-1000 ir susidūrė su pasipriešinimu (nors Irako vyriausybė talkino amerikiečiams). Afganistane santykis buvo 1-1000, o vietos vyriausybė subyrėjo iškart po JAV pasitraukimo.
– ES jaučiasi nuostata, kad atsakyti „ne” Ukrainai dėl narystės perspektyvos bus sunku. Tačiau iškart suteiktas „kandidato statusas” irgi neatrodo realiausias politinis konsensusas. Tikėtinas tarpinis variantas.
***
Egidijus Papečkys
Dvylikta karo diena (rytinė apžvalga apie tai, kas vyko vakar, kovo 7 d.))
Rusijos kariuomenė toliau puola visame fronte, bet puolimo intensyvumas kiek mažesnis nei pirmomis dienomis. Aviacija veikia, tačiau taip pat mažesniu iniciatyvumu – jaučiasi patirti nuostoliai, ypač tas „juodasis šeštadienis”, kai ukrainiečiai gerokai pravalė savo dangų nuo Rusijos lėktuvų ir sraigtasparnių (priminsiu – greičiausiai dėl naujai gautų lengvų pernešamų oro gynybos sistemų „Stinger”).
Negalėdami pasigirti sėkmingu aviacijos veikimu, Rusijos gynybos ministerijos skundžiasi ukrainiečių „klastingumu”. Pasak jų, Mariupolyje žmonės ant namų sienų ir durų rašo – „nešaudykit – čia vaikai”, o „blogieji nacionalistai” būtent tokiuose namuose ir slepiasi. Tiesa, kaip miestą iš reaktyvinio lėktuvo kabinos galima pamatyti, kas parašyta ant namo durų arba sienos – nepaaiškino, Mes agresoriaus melu netikim ir šiaip, tuo labiau netikėsim kad fizikiniai dydžiai rusų „ereliams” negalioja.
Ukrainiečiai sumažėjusį intensyvumą išnaudoja – labai sėkmingai kontratakuoja į nedidelį gylį, atsiimdami kai kurias šalia esančias gyvenvietes, triuškindami ne tik kovinius dalinius, bet ir jiems kurą ir šaudmenis gabenančias tiekimo kolonas.
Šiuo metu Rusijos pajėgos mėgina apeiti Kijevą iš vakarų ir pietvakarių. Tai leistų apsunkinti ukrainiečių tiekimo grandines arba jas ir visai atkirsti. Kol kas šį mėginimą ukrainiečiai sėkmingai atremia.
Matomos Rusijos pajėgų pastangos perskelti Ukrainos pajėgas išeinant prie Dnipro miesto. Tokiu atveju pavyktų atkirsti ir ukrainiečių grupuotę, veikiančią prieš Donetsko rajone, ir apeiti iš nugaros prie Charkivo ir Kijevo veikiančias ukrainiečių grupuotes.
Tačiau tai gražiai atrodo tik rusų apžvalgininkų žemėlapiuose, kuriuose taip lengva braižyti raudonas puolimą žyminčias strėles. Realybėje čia yra stiprios ir patyrę ukrainiečių pajėgos, kurios kovoja ir laimi realiuose mūšiuose. Vos pasigirdus kalboms apie beveik visiškai užimtą apsuptą Mariupolį, netrukus rusų kariams teko sprukti nuo kontratakuojančių ukrainiečių.
Aš vis dar laukiu, kad ukrainiečiai pereis į didesnio masto puolimą, ir apsups bei sutriuškins bent vieną puolančią Rusijos grupuotę.
Vėl, ir vėl tenka grįžti prie Baltarusijos – Lukašenkos čia atidarytos durys veikti Rusijos pajėgoms labai apsunkino Ukrainos galimybes gintis, leido greičiau pasiekti Kijevo rajoną ir toliau kelia grėsmę Bresto srityje, kur kol kas Rusijos pajėgos dar nesiveržia. Nesiveržia, bet sukausto dalį Ukrainos pajėgų, labai reikalingų kituose fronto ruožuose.
Reziumuojant – Ukrainos fronte nieko naujo. Atsikirto dalgis į akmenį.
Pasigirdo kalbos apie tai, kad neva Rusijos gynybos ministras S. Šoigu ruošiasi nuversti V. Putiną ir perimti valdžią į savo rankas. Aš tuo netikiu – S. Šoigu yra „parketinis generolas”, neturintis nei politinio svorio, nei realios valdžios Rusijos armijoje. Taip, tikėtina, kad jis gali tapti atpirkimo ožiu dėl nesėkmės Ukrainoje, bet tai turėtų nutikti vėliau, dabar Kremlius privalo rodyti vienybę savo gretose ir pasitikėjimą.
Europoje atėjo sunkūs laikai Kremliaus oligarchams – jų turtai stropiai skaičiuojami ir rakinami po spyna.
O dori piliečiai šluote šluoja ginklų parduotuves – vis daugiau žmonių pasinaudoja įstatymo numatyta teise apsiginkluoti. Vis daugiau elektroninių parduotuvių kataloguose atsiranda užrašų „nėra prekyboje”, o ginklų parduotuvių lentynos tuštėja. Beje, Lenkijoje šautuvus piliečiai užsisako dar neturėdami leidimo, todėl ten daug šautuvų prekybos salėse stovi su užrašu „rezervuota”, laukdami kol jų naujasis šeimininkas gaus reikalingą leidimą.
Sunkią dieną gali pritrūkti ne tik ginklų, susiduriamama ir su menkesnėmis problemomis. Pvz., kai pabėgusiai nuo karo ukrainietei naktį pasienyje reikia įsidėti „Stiprūs kartu” pristatytą SIM kortelę (operatorių padovanotą nemokamai – ačiū už patikslinimą Andrius Baranauskas) , nes nėra „raktelio” atidaryti tam skirtam skyreliui telefone. Be SIM kortelės neveikia ir navigacija, turinti palydėti į nakvynės vietą. UPD: raktelis yra prie kortelės, pervargę moterys tiesiog neapsižiūrėjo.
Bet čia, Lietuvoje, visos jų problemos išsprendžiamos, o po ilgos kelionės laukia saugi nakvynė, maistas, higienos reikmenys ir šiltas žmogiškas priėmimas. Ačiū visiems, kurie tuo pasirūpinote.