Karas Ukrainoje. Trys šimtai dvidešimt antroji (Sausio 11 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Turkija remia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytą taikos planą, pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Pasak politiko, Turkijos diplomatija ir asmeniškai prezidentas Recepas Erdoganas dėjo daug pastangų, kad būtų užmegztas Ukrainos ir Rusijos dialogas. Mevlutas pažymi, neva Rusija teigia esanti pasirengusi derėtis dabar, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siūlo 10 punktų taikos planą.

„Mes, Turkija, remiame šį planą ir tęsiame savo darbą”, – teigia Cavusoglu. Pagal šį planą, turi būti paleisti visi kaliniai, atkurtas Ukrainos teritorijos vientisumas, iš šalies išvesti visi Rusijos kariai.

Mūsų giliu įsitikinimu šiandien tokios derybos neįmanomos. Reikia dar keleto mėnesių, kad Putinui oro jau ne šiaip trūktų, o jis dustų, prašydamas pasigailėjimo. Tai gali įvykti, kai fronto linijoje ims „dirbti“ priešakinė, sunkioji Vakarų ginkluotė.

Vakar Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock (tikėtai) netikėtai apsilankė Charkive ir pareiškė, kad miestas „simbolizuoja visišką Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje beprotybę ir nesibaigiančias kančias, su kuriomis kasdien susiduria žmonės, ypač šalies rytuose”.

Beveik 500 000 iš 1,5 milijono Charkivo gyventojų buvo priversti bėgti, – kraupia realybe stebėjosi Vokietijos politikė.

https://www.dailymail.co.uk/embed/video/2853069.html

Annalena Berbock atvyko į Charkivą susipažinti su padėtimi mieste, išklausyti žmonių, kurie kovoja „šią žiauriai šaltą žiemą, kai temperatūra naktimis siekia minus 15 laipsnių“, ir šis žingsnis labai puošia Vokietijos pareigūnę.

Kiekviena tokia akistata su karo Ukrainoje siaubu, su vaikų ir jų motinų prievartavimu, masinėmis žudynėmis ir mirtimi, daro milžinišką poveikį Vakarų politikams. Platesnį ir gilesnį mąstymą turintys lyderiai ima suvokti, kad ši kruvina realybė galėjo ateiti ir į jų namus, ir kad ta grėsmė niekur nedingo. Tai lemia spartesnį ir aktyvesnį Ukrainos rėmimą, ko dabar šaliai labiausiai reikia.

NATO generalinio sekretoriaus teigimu, aljansas turi stiprinti paramą Ukrainai. Jensas Stoltenbergas džiaugiasi, kad Putinui „nepavyko” suskaldyti Vakarų sąjungininkų, kurie suteikė ir tiekia Ukrainai karinės paramos už dešimtis milijardų dolerių.

Vienas artimiausių prezidento Vladimiro Putino sugėrovų, tai yra kolegų, Nikolajus Patruševas pareiškė, kad Rusija šiuo metu Ukrainoje kovoja su JAV vadovaujamu NATO kariniu aljansu. „Įvykiai Ukrainoje nėra Maskvos ir Kyjivo susidūrimas – tai karinė konfrontacija tarp Rusijos ir NATO, visų pirma Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos”, – sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Patruševas.

Koks neįtikėtinas heroiškumas! Galima sakyti, kad Rusiją puola Aljansas ir dabar šalis ginasi nuo baisios invazijos. Kvailystė, skirta Mordoro bukiams. Jei tarp NATO ir Rusijos įvyktų reali karinė konfrontacija, Rusijos armijos taip vadinamų elitinių smogiamųjų pajėgų neliktų per 24 valandas, o visi genštabai, raketų valdymo, paleidimo bei koordinavimo punktai su visais gelžgaliais būtų ištaškyti per savaitę.

Buvęs KGB agentas, Putkos draugelis nuo aštuntojo dešimtmečio, Nikolajus Patruševas laikomas vienu iš nedaugelio žmonių, galinčių daryti įtaką Rusijos prezidentui. „Vakariečiai planuoja ir toliau kiršinti Rusiją, o galiausiai tiesiog ištrinti ją iš politinio pasaulio žemėlapio”, – paporino Patruševas vienam vietiniam laikraštpalaikiui.

Aha. Būtent taip. Ir?

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen mano, kad partneriai turėtų suteikti Ukrainai vakarietiško standarto kovinius tankus. „Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ne kartą sakiau: manau, kad Ukraina turėtų gauti visus jai reikalingus ginklus, kad galėtų ginti savo tėvynę. Tai, žinoma, reiškia ne tik pažangias oro gynybos sistemas, bet ir kitokią pažangią karinę įrangą – tiek, kiek jos reikia Ukrainai ginti”.

Kaip sakoma, labas rytas, Vietname.

CNN skelbia, jog pasikeitė Vakarų požiūris į karą Ukrainoje. Naujausiame pranešime apie JAV pagalbą teigiama, kad nurodyta tiekti Ukrainai daugiau puolamosios ginkluotės (prioritetas buvo gynybinė), tokios, kaip kovos mašinos „Bradley” ir pažangios tolimojo nuotolio raketų sistemos, ką Vašingtonas atidėliojo, vengdamas branduolinės eskalacijos. Ukrainiečiai iš amerikietiškų „Bradley” „gali sukurti geležinį kumštį, kuris bus naudojamas prasiskverbti į Rusijos gynybos liniją“, – sako generolas leitenantas Ben Hodges.

Puolamoji, ginamoji, priešakinė, užnugario – tai tik sąvokos, kuriomis žongliruojama kaip ir kontr-puolimu, kontr-ataka. Faktas vienas, sunkioji pažangi ginkluotė, įskaitant taktines balistines ir valdomas raketas tikrai pakeistų jėgų pusiausvyrą Ukrainoje ir sumažintų žmonių žūtis ir kančias. Tačiau tašką galima padėti tik tada, jei bus sunaikinta marodierių irštva.

Šiais metais Ukrainos ministrų kabinetas planuoja gauti 17 mlrd. JAV dolerių, kad atstatytų turtą, sugadintą ir sunaikintą dėl Rusijos invazijos. Ukrainos atkūrimo plane numatyta reikalinga 750 mlrd. dolerių suma, o pagrindinis valstybės atkūrimo šaltinis – Rusijoje konfiskuotas turtas.

Mums niekaip galvoje nesusidėlioja… kaip bus atstatomi miestai, jei jie ir toliau bus griaunami ir deginami. Gal pirma reikia užgesint gaisrą?

JAV vykstančiuose „Auksinio gaublio“ apdovanojimuose kalbą pasakęs Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad „Trečiojo pasaulinio karo nebus, tai ne trilogija. Ukraina sustabdys Rusijos agresiją mūsų žemėje“. Zelenskis žiūrovams priminė apie pirmąjį „Auksinį gaublį”, įteiktą 1944 m., skirtą pagerbti geriausius 1943 m. atlikėjus.

Auditorija audringai plojo po Zelenskio žodžių apie pergalę. Ukrainos prezidentą publikai pristatė aktorius ir režisierius Sean Penn, praėjusių metų lapkritį Kyjive susitikęs su Zelenskiu, filmuodamas dokumentinį filmą apie Ukrainą.

Operacinis lygmuo

Be esminių pakitimų.
Pentagonas skelbia nematantis požymių, kad Baltarusija ketina įsitraukti į karą prieš Ukrainą. JAV gynybos departamento atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh, komentuodama Rusijos planus sutelkti 500 000 žmonių puolimui prieš Ukrainą teigia, jog JAV nemato ženklų, kad tai būtų pasirengimas karui.

Tikėkime. Jie ten iš viršaus viską geriau mato.

Primename, jog šį sekmadienį Rusija ir Baltarusija planuoja bendras karo aviacijos padalinių pratybas Baltarusijos teritorijoje. Pratybos tęsis iki vasario 1 d., jose dalyvaus Rusijos ir Baltarusijos pajėgos, priklausančios regioninei kariuomenių grupei.

JAV duomenimis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų apšaudymas sumažėjo nuo 20 000 iki 5 000 sviedinių per dieną. Ukrainos duomenimis, per dieną paleistų sviedinių sumažėjo nuo 60 000 iki 20 000.

Manoma, jog arba Rusija jaučia amunicijos trūkumą, arba keičiamas puolamosios taktikos planas, atsižvelgiant į Ukrainos kontratakų sėkmę.

Vertiname, kad teisingas antras variantas.

Senka Rusijos tankų ir šarvuočių atsargos. Vakarų analitikai prognozuoja, kad 2023 m. Rusija gali visiškai išeikvoti savo tinkamos naudoti amunicijos atsargas. Tačiau nepaisant sankcijų, Rusija ir toliau gamina ginklus.

Šie duomenys signalizuoja, kad Rusijos veiksmai ant žemės bus vis labiau sukaustyti, o karas tęsiamas tikslinių raketinių atakų parama.

Nepaisant milžiniškų nuostolių, driskiai ir toliau braunasi į Bachmutą ir Soledarą. Pranešama apie sunkius mūšius ir likusių gyventojų evakuaciją. Miestai beveik visiškai sunaikinti. Vieni teigia, kad šis fronto ruožas svarbus dėl druskų išteklių, kiti dėl to, kad yra spyglys gynyboje ar grupės „Wagner“ noru pasirodyti mūšio lauke. Tačiau, greičiausiai, neteisingas nei vienas variantas. Driskiai puola tam, kad pult, kad plėst Donbaso okupacines ribas, o Bachmutas yra rakštis šiknoje, kurį valkatos jau išvadavo 50 kartų nuo praeitų metų gegužės. Rusams tiesiog reikia bent vienos apčiuopiamos pergalytės, ko jie jau seniai nebuvo pasiekę.
Ir net jeigu driskiams pavyks užimti Bachmutą, tai nieko iš esmės nekeičia 1500 km fronto linijoje. Ukrainos kariuomenė nesikauna dėl tuščių griuvėsių. Ukrainos kariuomenė vykdo puolamąsias operacijas, išvaduodama didžiules teritorijas.

Taktinis lygmuo

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo išpuolius visose kryptyse.

Rusų teroristai okupantai surengė 6 raketinius ir 16 oro smūgių, daugiau kaip 50 kartų atakavo iš salvinių raketų sistemų; taikiniais buvo Charkivo, Donecko ir Chersono sričių civilinė infrastruktūra.

Rusijos okupacinės pajėgos vykdo laikinai užimtų ir okupuotų teritorijų gyventojų terorą. Beveik 1 500 Zaporižės AE darbuotojų, atsisakiusių gauti rusiškus pasus ir pasirašyti sutartį su „Rosatom”, neleidžiama patekti į įmonę.

Todėl okupantai verbuoja naujus darbuotojus įvairiuose Rusijos regionuose. Kadangi būsimiems gyventojams – okupantams reikės būstų, jie nacionalizuoja išvykusių vietos gyventojų butus.

Per pastarąją parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 14 smūgių į priešo koncentracijos rajonus, 4 kartus smogė į rusų priešlėktuvinių raketų sistemas.

Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos smogė 3 driskių vadavietėms, 2 priešo artilerijos pozicijoms ir 8 priešo karių susitelkimo vietoms. Nuostoliai skaičiuojami.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pareiškė, kad per pastarąją parą žuvo 710 Rusijos karių. Iš viso per karą žuvo 112 470 Rusijos piliečių.