Karas Ukrainoje. Trys šimtai dvidešimt penktoji (Sausio 14 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Pradėdama šešis mėnesius truksiantį Švedijos pirmininkavimą Europos Sąjungai, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vakar sakė, kad Europos Sąjunga turi toliau didinti spaudimą Rusijai ir remti Ukrainą. „Turime ir toliau didinti spaudimą Rusijai ir, žinoma, toliau tvirtai remsime Ukrainą”, – pareiškė ji spaudos konferencijoje.

EK vadovė pažymėjo, kad per aštuonis mėnesius nuo konflikto Ukrainoje pradžios, Rusija 80 % sumažino dujų tiekimą ES, tačiau tai tik paskatino diversifikuoti dujų įsigijimo kelius. „Sunkus darbas atsipirko. Dujų kainos dabar mažesnės nei prieš Rusijos invaziją”, – sakė ji bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu Kirūnoje, Švedijoje.

Priešingai, nei planavo Kremlius, dujų Europa turi užtektinai ir jų kaina krenta. Į kosmines aukštumas dėl invazijos pakilusi elektros energijos kaina taip pat stabilizavosi: Lietuvoje, biržoje, ji keletą dienų iš eilės vidutiniškai svyruoja apie 8 – 10 euro centų už kilovatvalandę.

Yra ir daugiau gerų naujienų. Paskutinį 2022 m. ketvirtį Vokietijos ekonomikos produkcijos apimtis nepakito, o per visus metus išaugo 1,9 %, todėl manytina, kad didžiausia Europos ekonomika gali išvengti recesijos, bent jau žiemą. Vokietijos statistikos tarnybos Destatis penktadienį paskelbtas visų metų bendrojo vidaus produkto augimas 2022 m. buvo 0,7 % didesnis nei 2019 m., t. y. prieš prasidedant COVID-19 pandemijai.

Šie duomenys leidžia teigti, kad žiemos mėnesiais lauktas nuosmukis platesnėje 20 valstybių euro zonoje gali būti trumpesnis ir lėtesnis, nei prognozuota.

Destatis prezidentė Ruth Brand teigė, kad 2022 m. Vokietijos ekonomikos rezultatai buvo geri, nepaisant energetikos krizės, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. „Taip pat buvo didelis medžiagų stygius ir tiekimo kliūtys, masiškai kylančios maisto produktų kainos, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir tebesitęsianti, nors ir blėstanti, COVID-19 pandemija”, – sakė ji.

Vokietija susitvarkė, susitvarkys ir visa likusi Europa. Gyventi blaiviai, atsikračius teroristinės Rusijos priklausomybės tampa vis smagiau.

Tačiau nežiūrint gerų naujienų ekonominiame fronte, Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ketina atsistatydinti. Svarstoma, kada bus paskelbtas oficialus pranešimas ir kas ją pakeis. Apie tai paskelbė Vokietijos laikraštis BILD. Teigiama, kad atsistatydinimo iniciatorė yra ne vyriausybė, o pati Lambrecht.

Leidinyje pažymima, kad Ch. Lambrecht visą laiką, kol ji ėjo gynybos ministrės pareigas, persekiojo skandalai. Pirmiausia jai buvo prikišama, kad ji nesugebėjo išmokti Vokietijos kariuomenėje naudojamų karinių laipsnių. Tačiau tai buvo tik pradžia. „Kai 2022 m. sausį prie Ukrainos sienų žygiavo apie 200 000 Rusijos karių, Lambrecht išdidžiai paskelbė apie 5 000 šalmų pristatymą Ukrainai. Gėda!” – rašo leidinys.

Žurnalistai taip pat mini kitus skandalus, įskaitant nelabai vykusį ministrės naujametinį sveikinimą, kurį aptarinėjo pusė pasaulio žiniasklaidos.

Lenkija ir Lietuva nori sumažinti perkamos Rusijos naftos kainų lubas ir nukreipti dėmesį į Rusijos branduolinį sektorių taikant naujas Europos Sąjungos sankcijas Maskvai ir Minskui dėl karo Ukrainoje, penktadienį pranešė šių dviejų ES šalių aukšto rango diplomatai. Blokui bus siūloma uždrausti daugiau „rusiškos propagandos” žiniasklaidos priemonių ir išbraukti daugiau Rusijos bankų iš pasaulinės SWIFT pranešimų sistemos, sakė diplomatai, prašę neviešinti jų pavardžių. Jie sakė, kad dešimtasis ES sankcijų paketas turėtų būti parengtas per pirmąsias invazijos metines vasario 24 d.

Ukraina jau paragino į sankcijas įtraukti Rusijos valstybinę branduolinės energetikos bendrovę „Rosatom”. Šį žingsnį iki šiol blokavo Vengrija, turinti Rusijoje pastatytą atominę elektrinę, kurią planuoja plėsti kartu su „Rosatom”.

Abu diplomatai pridūrė, kad jie taip pat dar kartą bandys nutraukti Belgijos prekybą deimantais su Rusija, kuri, pasak lenkų diplomato, į Rusijos biudžetą įnešė 4,5 mlrd. eurų, ir išplėsti draudimus prekiauti prekėmis, kurios gali būti naudojamos kariniais tikslais.

Belgija anksčiau yra sakiusi, kad tai būtų „didžiulis nuostolis”, o Antverpeno pasaulinis deimantų centras, šios pramonės lobistinė organizacija, teigė, kad jei ES nutrauktų deimantų importą iš Rusijos, tai būtų naudinga konkuruojantiems prekybos centrams.

Šiuo metu tarptautiniu mastu yra sutartos 60 JAV dolerių už barelį ribos, bet rusiška „Urals” nafta pastaruoju metu prekiaujama žemiau šio lygio. „Viršutinė riba turėtų išlikti veiksminga kaip priemonė sumažinti Rusijos biudžeto pajamas, skirtas karui finansuoti”, – sakė neįvardintas Lietuvos diplomatas.

Pagarba mūsų ir Lenkijos diplomatams už nuoseklų darbą, kuriuo siekiama pakirsti Rusijos karo mašinos finansavimą.

Penktadienį NATO pranešė, kad kitą savaitę planuoja į Rumuniją siųsti tris lėktuvus, kurie vykdys žvalgybos misijas ir „stebės Rusijos karinę veiklą” 30 valstybių karinio aljanso teritorijoje. Stebėjimo lėktuvai AWACS (Airborne Warning and Control System) priklauso 14-os lėktuvų flotilei, kuri paprastai bazuojasi Vokietijoje. Trys iš šių orlaivių antradienį bus nusiųsti į oro pajėgų bazę netoli Rumunijos sostinės Bukarešto į misiją, kuri, kaip tikimasi, truks kelias savaites, sakoma Aljanso pareiškime.

Lėktuvai „gali aptikti orlaivius už šimtų kilometrų, todėl jie yra labai svarbus NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumas”, sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.

Galimas daiktas, kad šie lėktuvai palengvins ginkluotės iš Irano ir Šėkorėjos judėjimo į Rusiją stebėjimą. Apie tokius ginkluotės tiekimo Rusijai planus pranešė JAV nuolatinė atstovė JT Linda Thomas-Greenfield per JT Saugumo Tarybos posėdį.

„Tiek Iranas, tiek Šiaurės Korėja planuoja siųsti Rusijai uždraustus ginklus, įskaitant uždraustus bepiločius orlaivius, pažeidžiant JT rezoliuciją. Rusija naudoja Irano bepiločius lėktuvus, kad smogtų Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir atimtų iš milijonų ukrainiečių elektrą, šildymą… Žinome, kad Iranas dabar svarsto galimybę perduoti Rusijai šimtus balistinių raketų, taip pat pažeisdamas rezoliuciją. Raginame Iraną nutraukti šiuos veiksmus ir raginame visus, kurie remia taiką, kreiptis į Iraną, kad jis to nedarytų”, – pabrėžė ji.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras patvirtino, kad nuo Rusijos invazijos pradžios nukentėjo 18 096 civiliai gyventojai: 6 952 žuvusieji ir 11 144 sužeistieji. JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo tai pareiškė Niujorke, JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame V. Putino karo Ukrainoje sukeltai padėčiai apžvelgti. „Tikrieji skaičiai tikriausiai yra daug didesni”, – sakė ji.

Po šio pareiškimo susirūpinimas išreikštas nebuvo.

Operacinis lygmuo

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, kad judėjimas fronte prasidės pavasarį. Jo teigimu, Rusija gali bandyti surinkti „pajėgas, šaudmenis ir ginklus” puolimui iš teritorijų, kurias jau užėmė pietuose ir rytuose, o Ukrainai reikia laiko persigrupuoti ir apsiginkluoti, kol ji laukia Vakarų ginklų tiekimo.

„Pavasaris yra geriausias laikotarpis atnaujinti judesį. Suprantame, kad rusai bus pasiruošę pulti, ir, žinoma, mes turime būti tam pasiruošę”, – sakė ministras. V. Reznikovas abejoja, kad rusai galėtų pakartoti puolimą iš Baltarusijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasišaipė iš Rusijos gynybos ministerijos ir samdinių grupės „Wagner” kovos dėl to, kas turėtų prisiimti nuopelnus už pastangas užimti Soledaro miestą, sakydamas, kad tai „akivaizdus priešo nesėkmės ženklas”. Vėlų penktadienio vakarą vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad mūšiai dėl Soledaro ir kitų rytinių Ukrainos miestų ir miestelių tęsiasi, nepaisant konkuruojančių „Wagner” ir Rusijos vyriausybės teiginių, kad būtent jų pajėgos perėmė druskos kasyklų miesto kontrolę.

Kremliaus režimas kovas dėl Soledaro ir netoliese esančio Bachmuto laiko svarbiausiu veiksniu siekiant užimti visą rytinį Donbaso regioną, taip pat, kaip būdą susilpninti geriausias Ukrainos pajėgas ir neleisti joms pradėti puolimų kitur. Tačiau Ukraina teigia, kad jos įnirtinga rytinių tvirtovių gynyba padėjo sukaustyti Rusijos pajėgas.

Mes laikomės nuomonės, kad šių abiejų miestų svarba po kelis mėnesius trukusių kruvinų kovų yra daugiau simbolinė nei reali.

Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad Rusijos Federacija ruošiasi ilgalaikiam karui. Tai rodo priemonės, kuriomis siekiama pertvarkyti teroristinės šalies ekonomiką ir karinį-pramoninį kompleksą. „Jomis siekiama sustiprinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir sudaryti sąlygas vykdyti operacijas, kurios buvo suplanuotos karo pradžioje, bet Rusijos okupacinės kariuomenės nesėkmingai įgyvendintos”, – aiškina GUR.

Deja, tai tiesa. Tą stebime jau nuo Surovikino paskyrimo karo teatro Ukrainoje vadu. Vykdomas resursų karas, o pagrindinis resursas yra žmonės, kariai.

Taktinis lygmuo

Ryte Kyjive nugriaudėjus sprogimams, kai kurie „Telegram” kanalai, ypač propagandiniai, pradėjo rašyti apie tariamą Baltarusijos puolimą. Iš tikrųjų, rytiniai sprogimų garsai sostinėje ir regione nebuvo susiję su kariniais veiksmais.

Tačiau Charkivą iš tiesų apšaudė teroristai iš Rusijos. Preliminariai keturiomis S-300 raketomis smogta miesto Pramonės rajonui, informacija apie aukas ir žalą tikslinama.

Mažiausiai trys galingi sprogimai nugriaudėjo netoli aerodromo okupuotame Berdiansko mieste Zaporižės srityje. Rusijos propagandistai pranešė, kad 19.30 val. Berdianske sprogo užminuotas Berdiansko srities „karinės-civilinės administracijos vadovo” Oleksijaus Kičygino automobilis. Išdavikas esą išgyveno „laimingo atsitiktinumo dėka”, nes „laiku pastebėjo įtartiną daiktą ant tarnybinio automobilio dugno”.

Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis bandė perimti Kreminos kontrolę, tačiau vakar atvykę ordos pastiprinimai iš 144 – osios motorizuotų šaulių divizijos kontr-puolimo metu nubloškė gynėjus į vakarus nuo Kreminos. Susirėmimai vyksta išilgai kelio į Zaričnę, ties Dibrovos gyvenviete.

Į pietus nuo Bachmuto, prie Kurdiumivkos driskiai veržėsi link Časiv Jaro, bet buvo sustabdyti. Ordos ketinimas čia yra aiškus – puslankiu apeiti Bachmutą ir smogti gynėjams iš nugaros. Nepavyko.

Vis dar vyksta mūšiai dėl Soledaro, tačiau ukrainiečių pajėgos kontroliuoja tik siaurą ruožą nuo ligoninės šiaurės vakarų kryptimi. Greičiausiai, artimiausiu metu, gynėjai atsitrauks į Blahodatnę, gynybos liniją užtvirtindami išilgai geležinkelio, taip pat šiauriniame Mokra Plotva upelio krante.

Pietų fronte sąlyginai ramu. Okupantai laikinai okupuotose teritorijose stiprina žvalgybos ir kontržvalgybos priemones. Chersono srities Velyka Lepetychos gyvenvietėje atsitiktine tvarka tikrinami vietos gyventojų telefonai, ar juose nėra rusiškos karinės technikos nuotraukų ir vaizdo įrašų. Nuo 2023 m. sausio 12 d. buvo sulaikyti 3 civiliai gyventojai ir išvežti į nežinomą vietą.

Per praėjusią parą Ukrainos aviacija sudavė 9 smūgius į okupantų užimtas teritorijas, o Ukrainos gynybos pajėgų raketinių ir artilerijos daliniai smogė 2 kontrolės punktams, 8 gyvosios jėgos koncentracijos vietoms, priešlėktuvinių raketų kompleksui, 3 amunicijos sandėliams, taip pat 2 kitiems svarbiems priešo objektams.