dailymail.co.uk
Ukraina pasirengusi panaudoti britų ilgojo nuotolio raketas, kad smogtų aneksuotam Krymui, nes Vakarų įsitraukimas į kovą su Putinu didėja, o Kremlius ruošia 1 800 tankų ir 400 naikintuvų „naujai milžiniškai dešimties dienų invazijai”.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vakarus tiekti naikintuvus ir ilgesnio nuotolio raketas, perspėdamas, kad be jų karas gali „įstrigti”.
Rišas Sunakas į jo prašymą atsakė pripažindamas, kad „niekas nėra atmestina”, kai kalbama apie Jungtinės Karalystės teikiamą karinę pagalbą kovai su Rusijos invazija.
Manoma, kad vyko diskusijos ir dėl galimo „Harpoon” prieštankinių raketų tiekimo, kurių veikimo nuotolis siekia 150 mylių ir kurios kainuoja apie 1,2 mln. svarų sterlingų. Taip pat kalbama apie „Storm Shadow” sparnuotąsias raketas „žemė-oras”, kurių veikimo nuotolis yra apie 250 mylių, o kaina – 2,2 mln. svarų sterlingų, praneša „The Times”.
Ukrainos gynybos šaltiniai laikraščiui sakė, kad Kijevas pasirengęs smogti raketomis Krymui – 2014 m. Rusijos aneksuotame pusiasalyje.
Manoma, kad vyksta derybos dėl to, kiek tolimojo nuotolio raketų Jungtinė Karalystė potencialiai galėtų duoti, nepaisant nuogąstavimų, kad smūgiai tarp valstybių gali paskatinti konflikto eskalaciją.
Maskva pagrasino „atsaku”, jei vyriausybė vis dėlto tieks lėktuvus.
Tai pareikšta po V. Zelenskio perspėjimo, jog raketos leistų Ukrainai smogti Rusijos pajėgoms „okupuotų teritorijų gilumoje”. Jis teigė: „Jūs ką tik klausėte, kas nutiktų, jei negautume šių naikintuvų ar ilgesnio nuotolio raketų arba neturėtume pakankamai amunicijos, kuri susijusi su technine priežiūra. Suprantame, kaip yra svarbu ve ginklų, dėl kurių dabar diskutuojame ir dėl kurių tarėmės su Riši, kaip Didžioji Britanija gali mums padėti, suprantame. Tai būtų sąstingis kare, kuris nieko gero neduotų.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Jo Bidenas suteikė mums antžemines paleidžiamas mažo skersmens bombas – jų veikimo nuotolis siekia 93 mylias.
Tačiau V. Zelenskis apkaltino Vokietiją, kad ši delsia teikti pažangius ginklus, kurie padėtų atremti invaziją. Reikšdamas nusivylimą, jis sakė, jog „tenka nuolat įrodinėti” kancleriui Olafui Šolcui, kodėl reikia padėti mums išvyti Rusiją iš Ukrainos.
V.Zelenskio komentarai labai skiriasi nuo trečiadienį išsakytų pagyrų Didžiajai Britanijai, kuri, anot jo, „nuo pat pirmos dienos, nuo pat pirmųjų karo sekundžių ir minučių”, buvo šalia Kijevo. Vokietijos naujienų svetainei „Spiegel” jis sakė: „Turiu daryti spaudimą Vokietijai, kad ši padėtų Ukrainai, ir nuolat įtikinėti, kad ši pagalba yra skirta ne mums, o europiečiams. Mūsų santykiai su Vokietija yra banguojantys – jie tai pakyla, tai nusileidžia”.
Ukrainos kariuomenės pareigūnas paskaičiavo, kad Rusija jau turi 1 800 tankų, 3 950 šarvuočių, 810 sovietinių laikų daugkartinių raketų paleidimo sistemų ir 400 naikintuvų, artimiausiomis dienomis pasirengusių „naujai atakai”.
Kalbėdamas su „Foreign Policy”, pareigūnas paskaičiavo, kad Rusija yra parengusi 300 sraigtasparnių ir 2 700 artilerijos sistemų. Per artimiausias 10 dienų laukiame naujos didžiulės invazijos, – sakė pareigūnas, saugodamas anonimiškumą.
Ukraina ruošiasi Rusijos puolimui Donbase.
Rusija rytuose sutelkė šimtus tūkstančių karių, naudodama brutalios jėgos taktiką ir žmonių lavinas, kad pralaužtų Ukrainos gynybą. Pastaruoju metu suintensyvėjus kovoms, kelių karinių analitikų nuomone, Rusijos puolimas jau prasidėjo, ir mano, kad artėjant pirmosioms invazijos metinėms vasario 24 d. jis sustiprės.
Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonatanas Vseviovas (Jonatan Vseviov) leidiniui „Foreign Policy” sakė: jog „Rytuose kažkas verda. Į frontą atvyksta vis daugiau rusų karių”.
Ukrainos pareigūnų vertinimu, po rugsėjį prasidėjusios mobilizacijos, Rusijos pajėgos Ukrainoje jau viršijo 300 000 karių. Kariniai analitikai teigia, kad šis skaičius gali būti šiek tiek mažesnis, bet vis tiek didesnis už tą, kuris buvo į praėjusių metų vasarį įsiveržimo į Ukrainą metu. Vakarų pareigūnų skaičiavimu, kelios dienos iki vasario 24 d. Rusija prie Ukrainos sienos buvo sutelkusi apie 150 000 karių.
Šį kartą jų koncentracija būtų didelė Rytų Ukrainoje.
Savaitgalį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, jog tikisi, kad invazijos metinių proga Rusija padidins savo operacijų skaičių.
Nors Rusijos pajėgos patyrė didelius nuostolius, nepaisant stichiško verbavimo pobūdžio ir nepakankamo naujokų apmokymo, panašu, jog mobilizacijos pastangos leido sutelkti pakankamai karių Ukrainos puolimui sustabdyti.
Vakarų pareigūnų duomenimis, beveik 200 000 Rusijos karių žuvo arba buvo sužeisti mūšiuose, -rašė praėjusią savaitę „New York Times”.
V. Zelenskis kalbėdamas sekmadienį sakė: „Yra daug pranešimų, kad okupantai siekia vasario mėnesį atlikti kažką simboliško. Pamėginti atkeršyti už praėjusių metų pralaimėjimus. Mes matome padidėjusį spaudimą įvairiose fronto zonose, taip pat spaudimą informacinėje srityje.
Donecko srityje labai sunku, vyksta įnirtingi mūšiai. Bet kad ir kaip būtų sunku ir kad ir koks didelis būtų spaudimas, turime jį atlaikyti. Turime išnaudoti – ir išnaudojame – kiekvieną dieną ir kiekvieną savaitę, kad sustiprintume savo gynybą fronte, sustiprintume savo tarptautines pozicijas, padidintume spaudimą Rusijai ir suteiktume savo žmonėms naujas galimybes atsilaikyti šiuo sunkiu laikotarpiu. Mes neturime kitos alternatyvos, kaip tik gintis ir laimėti.
Šiandien V. Zelenskis teigė, kad „Ukraina, kuri laimi” savo karą su Rusija, turėtų būti Europos Sąjungos narė, sakydamas, kad blokas be jos nebūtų visavertis. Siekdamas gauti daugiau ginklų iš Vakarų savo raginimą V. Zelenskis emocingai išsakė ES būstinėje Briuselyje, baigęs retą dviejų dienų trukmės kelionę už Ukrainos ribų. Kai jis kalbėjo tuo metu Rytų Ukrainoje vyko naujas Rusijos antpuolis.
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos tęsė puolimo veiksmus Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Novopavlivkos ir Vuhledarės regionuose. Ukrainos Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus apibūdino naują didelį Rusijos puolimą daugiausia Kreminnos apylinkėse, šiauriniame rytinio fronto ruože.
Trečiadienį Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje apsilankęs V. Zelenskis sulaukė audringų Europos Parlamento ir 27 ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių plojimų ir šūksnių, savo kalboje primygtinai teigdamas, kad kova su Rusija yra kova už visos Europos laisvę. „Europa visada bus ir liks Europa, kol mes… rūpinsimės europietišku gyvenimo būdu”, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad derybos dėl narystės turėtų prasidėti šiais metais. Bet ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad „jokio griežto grafiko nėra”.
Blokas ir jo valstybės narės jau suteikė Kijevui maždaug 50 mlrd. eurų (44 mlrd. svarų sterlingų) paramą, suteikė karinę techniką ir priėmė devynis sankcijų paketus, skirtus Kremliui. Artėjant karo metinėms ES derina naują sankcijų paketą, kurio vertė siekia apie 10 mlrd. eurų (9 mlrd. svarų sterlingų).
ES vadovai V.Zelesnkio prašymą dėl naikintuvų vertino atsargiai. Nyderlandų premjeras Markas Rutte sakė, kad NATO vadovai pirmiausia turėtų pasverti riziką, nes kovinių lėktuvų teikimas Ukrainai gali dar labiau įtraukti Europą į konfliktą. „Tokius sprendimus reikia priimti už uždarų durų. Reikia aptarti daug jautrių klausimų, sudėti visus pliusus ir minusus, – sakė jis. „Turime būti visiškai tikri, kad neįsitrauksime į 5 straipsnyje numatytą tiesioginę NATO ir Rusijos konfrontaciją”.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, vienas iš ištikimiausių Ukrainos sąjungininkų, sakė: „Mūsų pozicija yra aiški, galime veikti tik viso NATO sudėties ribose. Nebūsime pirmieji, kurie perduos naikintuvus, bet reaguosime teigiamai, jeigu tie, kurie turi daugiausia šių naikintuvų, galės juos perduoti Ukrainai.
Gynybos sekretorius Benas Wallace’as užsiminė apie įtampą vyriausybėje šiuo klausimu, nes atmetė galimybę suteikti naikintuvus artimiausiu metu, sakydamas, jog bet koks susitarimas bus pasiektas „veikiausiai po konflikto”.
B. Wallace’as įspėjo, kad lėktuvų tiekimas gali užsitęsti mėnesius ar net metus. Kalbėdamas Italijoje vykusioje konferencijoje, jis sakė, jog Boriso Džonsono siūlymas duoti daugiau kaip 100 naikintuvų „Typhoon”, yra nerealus. „Tai nėra atvejis, kai prie valstybės sienos reikia atitempti lėktuvą”, – sakė jis BBC. Didžioji Britanija žino, ko reikia Ukrainai, ir labai džiaugiasi galėdama padėti jai įvairiais būdais siekdama didžiausio efektyvumo. Tą patį galima pasiekti, bet galbūt kitu būdu – tai neužtruktų kelis mėnesius, kaip kad užtruktų dovanojant naikintuvus. Vėliau jis teigė, jog perėjimas nuo prieštankinių raketų tiekimo prie naikintuvų tolygus perėjimui „nuo dviračio prie „Formulė-1” komandos.
Bet Rišis Sunakas teigė, jog šį pavasarį sudaryta sutartis dėl Ukrainos pilotų mokymų yra „pirmasis žingsnis” lėktuvų tiekimo link. Tai bus padaryta „greitai, kiek tai yra įmanoma”.