Karas Ukrainoje. Trys šimtai trisdešimt pirmoji (Sausio 20 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos prezidentas Volodomyras Zelenskis vakar sakė, kad jo vyriausybė tikisi „tvirtų sprendimų” iš NATO ir kitų šalių gynybos vadovų, kurie penktadienį susitiks aptarti, kaip padidinti Ukrainos gebėjimą pasipriešinti Rusijos pajėgoms naudojant modernius tankus.

Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vykstantis susitikimas yra vienas iš daugelio susitikimų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tikimasi, kad jame bus aptartas būsimas ginklų, ypač Vokietijos tankų „Leopard 2”, kuriuos naudoja daugelio Europos šalių kariuomenės, tiekimas. Tačiau Berlynas turi veto teisę dėl bet kokio sprendimo eksportuoti tankus, o kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė iki šiol nenori duoti tam leidimo, neva bijodama išprovokuoti Rusiją.

Ukraina ir Rusija kare daugiausia naudoja sovietinių laikų tankus T-72, o bet kokių modernių tankų pasirodymas mūšio lauke galėtų paspartinti okupacinių Rusijos pajėgų atsitraukimą iš Ukrainos teritorijos. Pažangiausi pasaulyje tankai – JAV „Abrams“ ir Vokietijos „Leopard“ sukurti būtent taip, kad efektyviai naikintų sovietinį metalo laužą.

„Iš tikrųjų, dabar laukiame vienos Europos sostinės sprendimo, kuris suaktyvins parengtas bendradarbiavimo grandines dėl tankų”, – ketvirtadienio vakarą vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Mes ruošiamės rytoj vyksiančiam susitikimui Ramšteine. Tikimės ryžtingų sprendimų. Tikimės galingo karinės pagalbos paketo iš Jungtinių Valstijų”, – sakė jis.

Tankai ir kita ginkluotė labai reikalinga Ukrainai, kuri stabdo Rusijos ordų veržimąsi į Europą. Tačiau visame pastarojo meto erzelyje, kilusiame dėl tankų, norime pastebėti, kad patys savaime tankai neperlauš karo eigos, kaip to nepadarė moderni, toliašaudė vakarų šalių artilerija. Visą modernią ginkluotę reikia išmokti valdyti, remontuoti, tiekti atsargines dalines, užtikrinti nuolatinį šaudmenų ir kuro srautą, išmaniai sąveikoje su visais kitais turimais pajėgumais panaudoti taip ir ten, kur būtų padaroma esminė, kritinė žąla priešui, išvengiant didelių nuostolių ir pasiekiant reikalingų operacinių tikslų. Už viso to stovi žmonės, kariai – pervargę, psichologiškai išderinti dėl nuolatinių nuostolių ir vakaruose labai ilgai nepriimamų sprendimų, nerimaujantys dėl savo šeimų, artimųjų ir vis labiau abejojantys džiugia ir taikia ateitimi.

Tuo tarpu Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prieš penktadienį įvyksiantį susitikimą pareiškė, kad nežino apie jokį reikalavimą, kad Ukraina vienu metu gautų JAV ir Vokietijos tankus.

„Nežinau apie jokią tokią sąlygą”, – sakė Pistorius televizijai ARD, paklaustas, ar tai reiškia, kad „Abrams” ir „Leopard” turi būti pristatyti tuo pačiu metu, o tokia pozicija palieka atvirą galimybę susitarti penktadienį.

ARD atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad vokiečių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė: 46 proc. pasisakė už, o 43 proc. prieš tankų siuntimą. Apklausoje jaunesni žmonės taip pat labiau nepritarė tankų siuntimui nei vyresnio amžiaus respondentai.

Jungtinės Valstijos vakar pranešė, kad pagal 2,5 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai atsiųs šimtus šarvuotų transporto priemonių, raketų ir artilerijos sviedinių. Į paketą įeina 59 pėstininkų kovos mašinos „Bradley”, 90 šarvuotų transporterių „Stryker”, 53 minoms atsparios transporto priemonės su apsauga nuo pasalų ir 350 didelio mobilumo daugiafunkcinių ratinių transporto priemonių, sakoma JAV gynybos departamento pranešime.

Į naujausią paramą taip pat įeina aštuonios oro gynybos sistemos „Avenger”, dešimtys tūkstančių artilerijos sviedinių ir apie 2 000 prieštankinių raketų, pranešė Gynybos departamentas.

Prieš penktadienį Vokietijoje įvyksiantį svarbų susitikimą, 11 NATO šalių, įskaitant Lietuvą, Didžiąją Britaniją ir Lenkiją ketvirtadienį pažadėjo suteikti naują karinę pagalbą Ukrainos gynybai nuo teroristinės Rusijos paremti. „Vakarai turi išlikti vieningi ir toliau remti Ukrainą karine pagalba”, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras spaudos konferencijoje savo šalyje, surengtoje kartu su kolegomis. „Ukrainai labiausiai reikia sunkiosios ginkluotės … Sunkiausi mūšiai dar laukia ateityje”, – sakė H. Pevkuras.

Susirinkę karinėje bazėje pareigūnai pažadėjo prieštankinių raketų, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Stinger”, priešlėktuvinių pabūklų, kulkosvaidžių, mokymų ir kitos įrangos bei paslaugų. Didžioji Britanija, kuri jau paskelbė apie planus siųsti tankus į Ukrainą, taip pat atsiųs 600 raketų „Brimstone”, sakė gynybos sekretorius Benas Wallace’as, išdėstęs detales.

Praėjus kelioms valandoms po susitikimo Danijos vyriausybė paskelbė, kad padovanos Ukrainai 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų „Cezar”, taip išpildydama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pageidavimą, tačiau stabdydama Šiaurės šalies kariuomenės stiprinimą.

Geras Danijos pavyzdys turėtų būti užkrečiamas Lietuvai.

Matydama Vakarų šalių nusiteikimą, Maskva ir vėl ėmėsi bauginimo taktikos, veikiančios tik draugus Berlyne. Rusija pareiškė, kad įspėja apie „itin pavojingą” eskalaciją, jei NATO dislokuos Ukrainoje sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus ir tolimojo nuotolio raketų sistemas.

Putinui burna dirbantis Dmitrijus Peskovas stenėjo, kad planuojama Vakarų parama tankais yra „potencialiai labai pavojinga.“

„Tai reikštų, kad konfliktas pereis į visiškai naują lygį, o tai, žinoma, nieko gero nežada pasaulinio ir visos Europos saugumo požiūriu”, – gąsdino teroristinės valstybės atstovas, įgarsindamas Maskvos režimo baimes dėl artėjančio jo kracho, prasidėsiančio ordos triuškinimu okupuotose Ukrainos dalyse.

Prabilo ir girtuoklis Dmitrijus Medvedevas, perspėjęs NATO, kad Maskvos pralaimėjimas Ukrainoje gali sukelti branduolinį karą. „Branduolinės galios pralaimėjimas įprastiniame kare gali išprovokuoti branduolinį karą”, – savo „Telegram“ kanale purtomas alkoholinės karštinės rašė Putino tualetinio popieriaus lapelis.

„Branduolinės valstybės niekada nepralaimėjo didelių konfliktų, nuo kurių priklauso jų likimas”, – užbaigė D. Medvedevas, nurodęs Aljansui ir kitiems Vakarų šalių gynybos vadovams apsvarstyti savo politikos riziką.

Nieko naujo po sena saule. Alkoholis sukelia kepenų cirozę, smegenų minkštėjimą ir ankstyvą mirtį.

Trečiadienį agentūros vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra į visas keturias Ukrainos atomines elektrines siunčia ekspertų grupes, kad sumažintų sunkių avarijų riziką, nes Rusijos karas prieš šalį tęsiasi.

Nuolatinis TATENA buvimas visuose Ukrainos branduoliniuose objektuose, kuriuose iš viso dirba mažiausiai 11 šios agentūros darbuotojų, reiškia precedento neturinčią agentūros plėtrą. TATENA technikai taip pat dirbs Černobylyje, dabar jau uždarytoje atominėje elektrinėje, kurioje 1986 m. įvyko mirtina branduolinė avarija, paskleidusi radioaktyviąsias dulkes po didžiąją Europos dalį.

11 atominės energetikos inžinierių, žinoma, labai gerai. Už juos geriau, kuklia mūsų nuomone, galėtų būti 11 batalionų, užtikrinančių visų branduolinių jėgainių 30 km skersmens apsaugos zoną, kurioje nevyktų jokie kariniai veiksmai.

Vengrija užblokavo 500 mln. eurų ES karinę paramą Ukrainai, todėl sausio 23 d. įvyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Budapeštas bus spaudžiamas atšaukti savo veto teisę. Budapešto veto erzina ES diplomatus, nes jis neturi jokio pateisinimo, išskyrus tai, kad „žaidžia” su Kremliumi, sakė vienas neįvardintas Lenkijos pareigūnas.

Anksčiau Vengrija per balsavimus pasirinkdavo susilaikymo variantą ir neblokuodavo pagalbos Ukrainai, tačiau dabar vis dažniau naudojasi veto teise. Kartu Budapeštas visiškai neteikia karinės paramos Kyjivui.

Skirtingai nuo Vengrijos, NATO ir ES narės, Nyderlandai nori sumokėti už tankus „Leopard”, kurie bus siunčiami į Ukrainą kaip Europos sąjungininkų ir NATO koalicijos dalis.

Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren priminė, kad šalis anksčiau tokiu būdu mokėjo už sovietinius tankus T-72, kurie buvo siunčiami iš Čekijos, ir tai galėtų būti taikoma „Leopard”.

„Mes norime tai padaryti”, – sakė ji.

Džiuginantis pareiškimas. „Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiajam atidaroma.“

Operacinis lygmuo

CŽA direktorius Williamas Burnsas neseniai slapta nuvyko į Ukrainos sostinę susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Direktorius Burnsas nuvyko į Kyjivą, kur susitiko su Ukrainos žvalgybos atstovais ir prezidentu Zelenskiu bei patvirtino mūsų nuolatinę paramą Ukrainai ir jos gynybai nuo Rusijos agresijos”, – sakė JAV pareigūnas, kuris nenorėjo būti įvardytas.

Pareigūnas atsisakė nurodyti, kada įvyko vizitas. Laikraštis „The Washington Post”, kuris pirmasis pranešė apie vizitą, teigė, kad jis įvyko praėjusios savaitės pabaigoje. Burnsas informavo Zelenskį apie savo lūkesčius, susijusius su būsimais Rusijos kariniais planais, teigė laikraštis, pridurdamas, kad jis taip pat pripažino, jog tam tikru metu JAV pagalbą gauti bus sunkiau.

V. Zelenskis ir jo vadovaujami žvalgybos pareigūnai aptarė, kiek ilgai Ukraina gali tikėtis, kad JAV ir Vakarų šalių pagalba bus tęsiama po to, kai respublikonai per kadencijos vidurio rinkimus laimėjo nedidelę daugumą JAV Atstovų Rūmuose, pranešė „Washington Post”, remdamasis šaltiniais.

Bla bla bla. Tokio rango pareigūnai neskraido susitikti akis į akį tam, kad praneštų visiems žinomus dalykus. Padėtis gerokai rimtesnė, ir Burnsas, greičiausiai, atvyko ne su pranešimu, o dėl to, kad savo akimis pamatytų ir ausimis išgirstų informaciją iš pirmų lūpų.

Ir, mūsų žiniomis, ši informacija nėra džiuginanti.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis, jo pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas bei valstybės sekretorius Jurijus Lubkovičius, kurie žuvo per avariją netoli Brovarų, skrido tuo pačiu sraigtasparniu, nes stengėsi kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą. Taip kelionę viename orlaivyje paaiškino Ukrainos Nacionalinės policijos atstovė spaudai Maryana Reva.

Kitaip sakant, eilinė nepamatuota rizika, kurios tikrai per daug šiame kare.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, šiuo metu Ukrainos fronte yra apie 50 000 „Wagner” kovotojų, kurie iš dalies finansuojami iš korupcijos, susijusios su valstybinėmis sutartimis, kurias gauna J. Prigožino verslo struktūros, praneša geltonoji spauda.

Atsakome „žvalgybai“, kad „Wagner“ marodierių Ukrainos teritorijoje yra nuo 20 iki 25 tūkstančių ir skaičiai kasdien mažėja.

Taktinis lygmuo

Rusijos okupantai iš Mačiuliškių į Luninecą, esantį arčiau Baltarusijos ir Ukrainos sienos, perkėlė 11 kovinių sraigtasparnių, praneša „Belaruski Hayun”.

Per pastarąją parą Zaporižės regione buvo užfiksuotas „rekordinis” rusų okupantų išpuolių skaičius. Zaporižės regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas sakė, kad priešas per vieną dieną Zaporižės regioną apšaudė 224 kartus. Užregistruoti dar 34 civilinių objektų sunaikinimo atvejai.

Sudėtinga situacija rytuose. Ukrainiečių jungtinės pajėgos atsitraukė nuo Soledaro vakarų kryptimi už geležinkelio ir susikoncentravo Blahodatnės gynybai bei kelio 05-13 kontrolei. Ties Kremina vyksta mūšiai, nei viena pusė neturi pranašumo. Ties Kurdiumivka prasibrovę rusų marodieriai pusiaukelėje link Časiv Jaro buvo sustabdyti, tačiau pleištas įkaltas, ukrainiečių pajėgų parama iš pietų ir pietvakarių atkirsta, ir taip sudaryta galimybė okupantams pridengti puolančias Bachmutą pajėgas iš pietų ir pietryčių.

Kituose fronto ruožuose padėtis sąlyginai rami.

Rusija ruošiasi vykdyti slaptą mobilizaciją laikinai okupuotame Kryme. Ypač daug šaukimų į verbavimo centrus (karinius komisariatus) pradėjo gauti Sevastopolyje gyvenantys IT, finansų ir kiti civiliai specialistai.

Priešas ir toliau naudojasi laikinai okupuotoje teritorijoje esančių civilinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklu sužeistiems kariams gydyti. Pavyzdžiui, Novopskove, Starobilsko rajone, Luhansko srityje, vietos gimdymo namų patalpose okupantai atidarė „lauko ligoninę”, kurioje gydoma daugiau kaip 300 privačios karinės bendrovės „Wagner” samdinių.

Per praėjusią parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 21 oro smūgį į priešo karių ir kovinės technikos telkinius ir 7 kartus smogė į rusų priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas. Numušti 3 bepiločiai orlaiviai „Lancet-3”.

Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 6 rusų vadavietes, 8 priešo karių koncentracijos vietas ir 1 amunicijos sandėlį.

Foto: „Stryker” šarvuotis.