Trejus metus Jėzus skelbė Evangeliją, gydė ligonius ir išlaisvindavo piktosios dvasios apsėstuosius. Priartėjo pats svarbiausias metas, apie kurį Jėzus ne kartą buvo kalbėjęs, kad jis bus aukštųjų kunigų atmestas, pasmerktas, nukryžiuotas, bet paskui prisikels. Verbų sekmadienį minime Jėzaus, kaip Mesijo, iškilmingą žengimą į Jeruzalę.
Jėzui jojant ant asilaičio, žmonės klojo ant kelio medžių šakas ir šaukė: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“ (Mt 21, 9). Galime nesunkiai įsivaizduoti, ką tuo metu išgyveno Jėzus. Greitai skambės ne šūksniai „Osana!“, bet „Ant kryžiaus jį!“; greitai draugai apleis, priešai pasmerks ir nukryžiuos.
Visa tai Jėzus žino ir eina pasitikti mirtį. Dievo Sūnus savo gyvybe užmokės mūsų nuodėmių kainą, kad mes paveldėtume amžinąjį gyvenimą. Verbų sekmadienį Dievo Žodžio liturgijoje skaitoma Kristaus kančios istorija. Vakarienbutyje įsteigęs Eucharistiją ir ja pamaitinęs savo mokinius, Jėzus eina į Getsemanę ir melsdamasis laukia kryžiaus, ant kurio mirs, kad mes paveldėtume amžinąjį gyvenimą. Judas savo Mokytoją išduoda, tautos vadai Jėzų atmeta, o Romos vietininkas Pilotas ištaria nuosprendį: „Mirsi ant kryžiaus!“ Kryžius jau paruoštas.
Niekinamas ir mušamas Jėzus neša jį ant Kalvarijos kalno ir čia nukryžiuojamas. Jėzus kenčia beveik visų apleistas. Po kryžiumi stovi tik motina Marija, vienintelis iš mokinių Jonas ir kelios ištikimos moterys; šalia nukryžiuoti dar du nusikaltėliai. Šitaip pasibaigia Mesijo misija Žemėje: atrodo, visiškas pralaimėjimas.
Tačiau tai nebuvo pralaimėjimas, o tik išsipildymas Jėzaus žodžių, kuriuos jis pasakė apaštalui Petrui: „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ (Mt 16, 18). Reikėjo Jėzaus kančios ir mirties, kad pasodintas Bažnyčios medis išaugtų į galingą ąžuolą, po kuriuo susiburtų visos pasaulio tautos.
Šiandien dera kiekvienam Jėzaus sekėjui paklausti savęs: koks mano atsakymas į tą begalinę Jėzaus meilę, kurią liudija iš jo pervertos širdies ištekėjęs kraujas? Jeigu nedarau kompromisų su sąžine, rūpestingai saugojuosi nuodėmių, o suklydęs jas apgailiu, priimdamas Sutaikinimo sakramentą, tuomet mano gyvenimas skelbia „Osana!“
Jeigu esu katalikas ne dėl to, kad kažkada buvau pakrikštytas, bet sąmoningai priimu tikėjimą, jį gilinu ir bandau būti nuoseklus krikščionis, tuomet giedu „Osana!“ Jeigu nesu nešamas sekuliaraus pasaulio srovės, bet turiu drąsos viešai išpažinti savo tikėjimą net ir tuomet, kai tai neteikia naudos ir rizikuoju būti šalia esančių žmonių nesuprastas, jei tikėjimas man yra pati didžiausia vertybė, tuomet aš stoviu po Jėzaus kryžiumi šalia jo Motinos ir apaštalo Jono.
Tik ką paminėjome atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 33-iąsias metines. Džiaugiamės laisve, už kurią nereikia grumtis taip, kaip mūsų broliams ukrainiečiams. Tačiau per 33-ejus metus vertybinis balansas Lietuvoje labai keitėsi, ir ne visuomet į gera. Per daug dėmesys krypo į medžiaginius dalykus, o dvasiniai – likdavo paraštėse. Verbų sekmadienį valandėlę sustokime ir pasižvalgykime, kurioje vietoje stovime.
Kristaus Prisikėlimą sutikime dvasiškai prisikėlę.
išlindo yla iš maišo : Jėzus ne dievo sūnus o Dovydo cit „Osana Dovydo Sūnui”
Bedvasi, pirma paskaityk bibliją, paskui komentuok, biblijoje aprašyta visa Marijos kraujo linija.
Kaip gerai, kaip patogu, kad Kristus neturėjo tėvo… 🙂
patsai pirm paskaityk bibliją, ev pagal matą 1.Jėzaus kilmės knyga
nu ir kas tau ten nepatinka, ko nerimsti?
užsikoduok nuo durnumo. Sakyk: daktare, man visur norisi kišti savo trigrašį, nors esu kvailas kaip čebato aulas!
Straipsnis gražus, bet labai abstraktu. Taip ir lieka neaišku, kas yra bažnyčiai tos svarbiausios dvasinės vertybės. Bažnyčios tautiškumo ignoravimas (naikinimas), mano supratimu, labai kertasi su tomis dvasinėmis vertybėmis. Tiek to, daugiau nerašysiu.
Ar gali taip būti, kad žmonės, kažkada kovoję su sovietų okupacija ir nebijoję sovietų kalėjimo, lengvai palūžta, kai pvz. Dalia Grybauskaitė jiems pagrasina, kad padarys taip, kad patiems reikės mokėti ir kaupti pensijoms Būtent taip nutiko su arkivyskupu S.Tamkevičiumi. Šlykštu buvo žiūrėti, kaip buvęs disidentas tapo šios kruvinos diktatūros ruporu ir sausio 16 dieną per „visuomeninę“ LRT pasmerkė tuos žmones, kurie sausio 13 d. nušvilpė diktatūros varžtelius PIŠ ir ČMIL. Kardinolas Tamkevičius postringavo apie “laisvę”, smerkė ir drabstė purvais tuos, „kurie nori nesiskiepyti, nedaryti testų, neturėti galimybių pasų“. Tamkevičių „išlaisvina“ vakcinos, gaminamos naudojant abortuotų embrionų ląstelių kultūras, genetiškai modifikuojančios Dievo kūrinį žmogų, dargi per prievartą, prieš jo valią. Man neįtikėtina, kad žmonės, kažkada sutikę eiti į kalėjimą už laisvą Lietuvą, dabar staiga… Skaityti daugiau »
Tamkevičius yra Kristaus kareivis-globalistas.o kad pasirinko valdžios pusę tai nieko įpatingo,nereikia iš katino reikalaut kad jis lotų…
Volstryto bankininkas,kuris tapo kunigu.
Liudijimas https://youtu.be/HDLDnJ7ClLQ
POŽYMIAI: Su barzdele, sulinkęs, panašus į ožį. Turėjo gauti premiją. Gali turėti daug pinigų, nes pavogė Norvegijos žmonių dovanotą tautos fondą. Galimai neadekvatus-viešai kursto karą ir skerdynes iki apsiputojimo.
Mačiusius arba ką nors žinančius apie jo buvimo vietą (tvartelyje nerasta, bet gali trintis netoli privačių vaikų darželių) , prašome pranešti tiesiogiai gen.prokurorei N.Grunskienei (galima skambinti ir naktį, kaip L.Graužinienė yra skambinusi buvusiam VRM ministrui S.Skverneliui).
Papildoma informacija: 2021 rugpjūčio 22 d. dalyvavo KGB papulkininkio Audriaus Linkaus laidotuvėse Marijampolėje, kuris staiga pasimirė praėjus kelioms dienoms po to, kai internete pasirodė komentarai, kad A. Linkus 100 000 pinigų davė 1997- 1998 metais LR preZidento rinkimuose dalyvavusiam susikūprinusiam, su akiniais Žvėryne gyvenančiam ir neaiškiomis aplinkybėmis profesoriaus vardą gavusiam asmeniui, kurio brolis buvo išvytas iš Australijos už šnipinėjimą Rusijai. Minėtas asmuo neseniai kalbėjosi su Ąžuoliuko vaikais TV pokalbių programa, kurios įrašas yra FB. Taip pat minėtas asmuo 1952 metų vasario 27 d. – dar Stalinui esant gyvam – parašė prašymą priimti jį į komjaunimą’ minėtame prašyme nurodytas paieškomas nusikaltėlis raudonąją armiją vadino išvaduotoja. Turint omenyje minėto nusikaltėlio ilgalaikę patirtį KGB ir ypatingą pavojingumą, elgtis pagal aplinkybes.
Kažkur girdėjau,kad jei fanatikas šventai įsitikinęs,jog saulė teka vakaruose,pamatęs ją tekant rytuose iškart ims bliauti,kad ten vakarai-ir visus tuo suabejojusius paskelbs Kremliaus agentais,kuriuos reikia likviduoti…
Nezaliežna Ukraina, drauge su NATO, juodai prakiš, nes urvinis mizantropinis nacizmas iš principo negali laimėti.
Oksana Dovydo sūnui!
Aliona Juozapo sūnui!
O Božena Zebediejaus sūnui!
Taip Mozė paskirstė suguloves.
Vyt.Landsbergis yra lietuviškasis Vitas Karleone.
Kuo daugiau atsimenu prezidentės (dabar pensininkės) Dalios Grybauskaitės kalbas ir veiksmus per praėjusį jos valdymo dešimtmetį, tuo simpatiškesnė man ima atrodyti nacių konclagerių Buchenvaldo ir Maidaneko komendanto žmona, psichopatė ir sadistė Ilsė Koch. Ji tik darėsi suvenyrus ir albumus iš nužudytų kalinių odos su išskirtinėmis tatuiruotėmis. Dėl jos ciniškumo ir žiaurumo kalinių atžvilgiu, jie ją vadino „Buchenvaldo ragana”, „Buchenvaldo žvėris”, „Buchenvaldo karalienė”, „Raudonoji „Buchenvaldo ragana”, „Mėsininko našlė”, ir dažniausiai „Buchenvaldo kalė”. Grybauskaitė ją būtų aplenkusi visais atžvilgiais.
Auga du ąžuolai. Senesnis – kupliai išsikerojęs, dangų remia, lapoja, bujoja, šaknų jokios vėtros neišraus – jį sodino Jonas Basanavičius su savo bendražygiais signatarais, be jokių galimai, kitas gi – jaunėlesnis, iš vyresniojo gilės dygęs – ūgtelėjo, tik kai kurios šakos pradėjo džiūti, galimai…ožys n.u.m.y.ž.o.
Zelenskis, Arestovičius, Podoliakas, Jermakas… Kreivų veidrodžių Karalystės atstovai. Primityvus grubus klaidinantis melas: -nežinios užpildymas tikėjimais: –supriešinimas visų (kryžius), kur vieni teisieji, kiti pasmerktieji: -vienus išrinktuosius globoja „dievas”, kitus nuramina paklusnių/nuolankių (lojalių) avelių gelbėtojas.
jezusas atėjo padaryti žydus piemenimis o kitas tautas avimis.