Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Regina Vaičekonienė | birzietis.lt

2020 me­tais Lie­tu­vos kar­di­no­lui JE Vin­cen­tui Slad­ke­vi­čiui su­kan­ka 100 me­tų. Jo ju­bi­lie­jus ar­tė­ja la­bai ty­liai. Pap­ras­tas, kuk­lus ir nu­si­že­mi­nęs… Ar dėl to ir toks ne­pas­te­bi­mas? Jei­gu ne bir­žie­tis bib­lio­te­ki­nin­kas Eval­das Ti­mu­kas… Eval­do už­ju­din­ti po­li­ti­niai vei­kė­jai at­si­bu­do ir jau siū­lo 2021-uo­sius me­tus skelb­ti kar­di­no­lo Vin­cen­to Slad­ke­vi­čiaus me­tais.

Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je ir Pa­bir­žė­je

JE kar­di­no­lo V. Slad­ke­vi­čiaus biog­ra­fi­jos pus­la­piuo­se – ir Bir­žų kraš­tas. Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je ir Pa­bir­žė­je pra­bė­go 23 vys­ku­po V. Slad­ke­vi­čiaus ga­ny­to­jiš­kos veik­los me­tai. Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio pa­ra­pi­jos švie­suo­lis, bib­lio­te­ki­nin­kas Eval­das Ti­mu­kas ar­tė­jan­čio kar­di­no­lo ju­bi­lie­jaus ne­pa­mir­šo, jam iš anks­to pra­dė­jo ruoš­tis. Idė­ja gi­mė Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės J. Bie­li­nio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Var­to­to­jų ap­tar­na­vi­mo sky­riu­je.

– Ga­vau už­duo­tį pa­reng­ti 2020 m. su­kak­tis, mo­kiau­si dirb­ti su bib­lio­te­ko­je esan­čia uni­ver­sa­laus tu­ri­nio bib­liog­ra­fi­ne kar­to­te­ka. Kad kar­di­no­lo su­kak­tį bū­ti­na pa­žy­mė­ti, nė kiek ne­dve­jo­jau. Šiau­rės Lie­tu­vo­je, Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je, 1972 m. pa­va­sa­rį gi­mė Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios (LKB) kro­ni­ka, vys­ku­pas V. Slad­ke­vi­čius bu­vo jos krikš­ta­tė­viu. Pog­rin­di­nė ku­ni­gų se­mi­na­ri­ja… – pa­sa­ko­ja Eval­das.

Eval­dui Ti­mu­kui apie kaž­ka­da Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je gy­ve­nu­sį vys­ku­pą V. Slad­ke­vi­čių pri­me­na šei­mos al­bu­me iš­li­ku­sios ke­lios fo­tog­ra­fi­jos. Fo­tog­ra­fi­jo­se – bū­si­mas JE kar­di­no­las V. Slad­ke­vi­čius lai­do­tu­vių apei­gų, tra­di­ci­nių Žo­li­nės at­lai­dų me­tu, tei­kian­tis Ko­mu­ni­ją. Vai­ki­no šir­dy­je dar ga­na ryš­kūs jo am­ži­ną atil­sį mo­čiu­tės Ire­nos Bi­ru­tės Ka­tei­vai­tės-Ti­mu­kie­nės at­si­mi­ni­mai. Kaž­ka­da ati­te­kė­ju­sią iš Ta­to­rių kai­mo į Ja­siš­kius, kur gy­ve­no bū­si­mas Eval­do se­ne­lis Jo­nas Ti­mu­kas su tė­vais, po to jų nuo­sa­vi na­mai Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je. Trem­ti­nys vys­ku­pas pa­kvie­tė Eval­do mo­čiu­tę įsi­jung­ti į nau­jai su­bur­tą Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio Švč. M. Ma­ri­jos pa­ra­pi­jos baž­ny­ti­nį cho­rą. Mo­čiu­tė su­ti­ko, gie­do­jo pir­muo­ju al­tu…

– Bū­si­mas JE kar­di­no­las V. Slad­ke­vi­čius yra ma­no mo­čiu­tei net kry­že­lį su Nuk­ry­žiuo­tuo­ju pa­do­va­no­jęs. Iki šiol kry­že­lį sau­gau, kaip JE kar­di­no­lo, šei­mos re­lik­vi­ją, – kal­ba E. Ti­mu­kas.

Ženk­lai

JE kar­di­no­lo V. Slad­ke­vi­čiaus at­mi­ni­mo ženk­lų Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je, pa­sak Eval­do, ra­si ir dau­giau. Se­no­sios me­di­nės kle­bo­ni­jos, ku­ri su­ręs­ta po­ka­ry­je kun. Sta­nis­lo­vo Žu­lio, jau ne­bė­ra, vie­ta ži­no­ma. Neiš­li­ku­sio­je kle­bo­ni­jo­je trem­ti­nys vys­ku­pas gy­ve­no il­giau­siai. Yra iš­li­ku­sios ir lai­ki­no­sios bū­si­mo JE kar­di­no­lo V. Slad­ke­vi­čiaus gy­ve­ni­mo sto­te­lės – prie­glau­dos Bir­žų ir Ne­mu­nė­lio gat­vė­se, iki kol bu­vo per­tvar­ky­ta se­no­ji kle­bo­ni­ja. Pa­tal­pos tik­rai ne­bu­vo di­de­lės. Trem­ti­nys vys­ku­pas V. Slad­ke­vi­čius į Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kį ati­trem­tas 1959 m. pa­va­sa­rį ir mies­te­ly­je gy­ve­no iki 1976 m. pa­bai­gos. Pa­bir­žė­je – iki 1982 m. rugp­jū­čio mė­ne­sio.

– Tai, ką ma­to­me užė­ję į Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio Švč. M. Ma­ri­jos baž­ny­čią tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi trem­ti­niui vys­ku­pui V. Slad­ke­vi­čiui. Ne­ti­kė­tai mi­rus pa­ra­pi­jos kun. Bro­nis­lo­vui Šu­kiui, vys­ku­pas tu­rė­jo už­baig­ti pra­dė­tus baž­ny­čios vi­daus da­žy­mo ir de­ko­ra­vi­mo lip­di­niais dar­bus. Dar­bai baig­ti 1970 m. Tai liu­di­ja do­ku­men­tas, ku­rį sau­gau. Ak­so­mu iš­muš­ta klau­syk­la, juo­dos spal­vos apei­gi­nė ka­pa, ke­lios stu­los, ar­no­tas, var­go­nai, ku­rie jau nu­ti­lę, di­džio­jo al­to­riaus imi­ta­ci­nis mar­mu­ras, fres­ki­nė ta­py­ba, kry­žiaus ke­lio sta­ci­jos baž­ny­čio­je, šven­to­riaus tvo­ros be­to­ni­niai pa­gra­ži­ni­mai, me­di­niai kar­ni­zai baž­ny­čios išo­rė­je, vi­sa tai Eks­ce­len­ci­jos, vi­sa tai gy­va, – „Bir­žie­čių žo­džiui” pa­sa­ko­ja E. Ti­mu­kas.

Lei­di­nu­kui ir pa­ro­dai

Jis ap­gai­les­tau­ja: su kiek­vie­na die­na ne­ten­ka­me tų il­gaam­žių, ku­riems te­kę bend­rau­ti su iš­ki­liu dva­si­nin­ku: pa­gel­bė­ti bui­ty­je, pa­ra­pi­jos bend­ruo­me­ni­nio gy­ve­ni­mo veik­lo­je ir kt. Kraš­to­ty­ri­nin­kas Eval­das dė­kin­gas vi­siems, ku­rie at­si­lie­pė į jo ra­gi­ni­mą pa­si­da­lin­ti bet ko­kia tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja apie trem­ti­nį vys­ku­pą, vė­liau kar­di­no­lą V. Slad­ke­vi­čių. To­kių žmo­nių, pa­sak Eval­do, tik­rai nė­ra la­bai daug.

– Ačiū Jo­nui Ei­du­kui, Ma­ry­tei Ti­lin­dy­tei-Du­ba­kie­nei, Er­mi­nai Da­vi­do­ny­tei-Šos­ta­kie­nei, Ali­nai Mo­zū­rai­tei-Mi­siū­nie­nei, Kau­no ar­ki­vys­ku­pui eme­ri­tui Lion­gi­nui Vir­ba­lui, Do­na­tui Zvil­nai, Dia­nai Ti­mu­kai­tei-Gra­baus­kie­nei, Mal­vy­nai Kat­ry­nai Dre­vins­kai­tei-Sa­mu­lie­nei, Zi­tai Sa­mu­ly­tei-Ba­lai­šie­nei, Smil­gių (Pa­ne­vė­žio r.) Šv. Jur­gio pa­ra­pi­jos kleb., g. kan. Vil­niui Vik­to­rui Cu­ku­rui, Ly­vi­jai Slap­ke­vi­čiū­tei-Šma­tie­nei, An­ge­lei La­zaus­kai­tei-Vi­lei­šie­nei, Lai­mai Pie­te­ry­tei-Ste­po­na­vi­čie­nei, So­na­tai Kiš­ky­tei-Pa­liu­kie­nei, Re­gi­nai Ku­bi­liū­tei, Vi­tai Pil­kaus­kie­nei, Ras­mai Rub­ly­tei-Ka­mins­kie­nei, Aud­ro­nei Ja­nu­še­vi­čiu­tei, Mo­ni­kai Džė­jy­tei-Stor­berg, Ge­no­vai­tei Ši­mai­tei-Aud­ri­nie­nei, Ro­mui Ka­mins­kui, Ele­nai Ka­mins­kai­tei, Bir­žų Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo pa­ra­pi­jos kle­bo­nui, Bir­žų de­ka­na­to de­ka­nui ir Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos bei Suos­to Šv. Kry­žiaus Išaukš­ti­ni­mo pa­ra­pi­jos ad­mi­nist­ra­to­riui kun. Al­giui Ne­ve­raus­kui, Bir­žų r. sa­vi­val­dy­bės J. Bie­li­nio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rei Vil­man­tei Vo­rie­nei, Da­nu­tei Su­dei­ky­tei, Ge­nu­tei Du­le­vi­čie­nei, Lai­mu­tei Un­dzė­nie­nei. Gau­ti žmo­nių at­si­mi­ni­mai, kad ir frag­men­tiš­ki, bet ryš­kūs, gau­ta iko­nog­ra­fi­nė me­džia­ga iš­kal­bin­ga – vie­ne­ti­nė. Su­rink­tą me­džia­gą ke­ti­na­ma pub­li­kuo­ti, iki šių me­tų rugp­jū­čio 20 d., JE kar­di­no­lo V. Slad­ke­vi­čiaus 100-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių, pa­reng­ti ne­di­de­lės apim­ties lei­di­nu­ką bei pa­ro­dą bib­lio­te­ko­je su iš­li­ku­siais iš­ki­laus dva­si­nin­ko at­mi­ni­mo ženk­lais Bir­žų kraš­te, – su­ma­ny­mais da­li­no­si bib­lio­te­ki­nin­kas Eval­das Ti­mu­kas.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
10 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Bet

užtat koks nors tėvas Stanislovas neišliptų iš ekranų.

Taip

Nūdienos Lietuvos katalikiškoje erdvėje smarkiai plinta,deja, liberalkrikščionybė.Tad,daugeliu atveju Bažnytinė Hierachija ir pasauliečiai katalikiškieji veikėjai nelabai rūpinasi Kardinolo V.Sladkevičiaus buvusia katalikiškai tautiška veikla.Tai čia glūdi J.E.Kardinolo 100-ųjų gimimo metinių pagrindinė užmarštis.

Dzeikas

Tevo Stanislovo pamokslus as girdejes ir ju deka ji atsimenu.
Ka sielu isganymui nuveike kardinolas Sladkevicius? Arkikatedra pertinkavo?
Na gerai, gerai. Jeigu ka arkikatedra isgane tie tegul kelia kipeza kardinolo jubiliejaus proga. O ka isgane tevo Stanislovo zodis – tie tegul mini ji(n).

troliams

Trolių fabrikas nuo ankstyvo ryto pasijungė. Kue štazius ?

Tvankstas

Kai Pranciškus vykdo katalikų islamizavimą, o Lietuvos vyskupai tyla pritaria, tai kas gali prisiminti kardinolą V. Sladkevičių, kovotoją prieš buvusią praeitį – totalitarinę bolševikų diktatūrą, kuri ateina dabar ateitimi – totalitarinės liberalizmo diktatūros.

abonentas

štazius prie kasos rublių laukia.

Jota

Tvankstas tiesą kalba, tik katalikų naivuoliai vis dar tiki „geruoju popiežiumi”, energingai kuriančiu visuotinę antikristinę bažnyčią, kurioje kartu galės melstis žydai, nepripažįstantys Kristaus, musulmonai savo alachui, induistai ir kas tik nori.
https://3rm.info/main/78961-zakat-papistskoj-evropy-dva-prestizhnyh-katolicheskih-universiteta-v-belgii-vpervye-predlozhat-uchebnye-programmy-po-podgotovke-imamov.html

O kardinolas Sladkevičius, atmenu, tarp katalikų tradicionalistų buvo labai gerbiamas. Jis nenuolaidžiavo liberalams ir modernistams, buvo sąžiningas ir nepriėmė kompromisų. Mes jį labai vertinome.

Jota

Džeikai, šįkart su tavim negaliu sutikti. Nė karto nebuvau pas t. Stanislovą ir nė kiek nesigailiu. Jis buvo liberalus, atmenu, Brazauską ir visus komunistus priimdavo. Žinoma, priimti galima, bet kaip kalbėti – kitas reikalas.

Jota

Kai Tvankstas ką parašo apie popiežių, visi spaudžia pliusus, o kai „kagebistė” Jota parašo tą patį, visi tyli. Nors Tvankstas išpažįsta pagonybę, o Jota – krikščionė. Tai bent.

Dzeikas

Jota, as Sladkeviciu teatsimenu besisukinejanti aplink Katedros reikalus.Jo pamokslu as nei girdejes , nei turiu nuomuone apie juos. Na tai jeigu jis politika rupinosi – tai tegul politikai rupinasi jo atminimu. As Sladkeviciaus nepeikiu, bet lauzyt ieciu del jo atminimo nematau reikalo. Krikscionybei ka jis nusipelnes(Katedra tai pastatas, o ne krikscionybe) as nezinau. Nezinau tai ir nereaguoju. O kad tevas Stanislovas su AMB kalbejo – tai teisingai dare. Dievo akivaizdoje mes visi lygus. Tai nereiskia,pritarimo AMB, tai reiskia kad ir jis kol nors kiek stengiasi laikytis Dievo valios gali tiketis but isgelbetas. Kaip,kad pvz. budamas provoslavas as meldziuosi(esu priverstas) uz Rusijos vadovus. Ne linkedamas jiems sekmes, o kad Dievas apsviestu jiems prota geriems darbams. Taip ir cia yra skirtingi dalykai:… Skaityti daugiau »

10
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top