Visiems Lietuvos žmonėms, palaikantiems mano mamą ir senelius, noriu pranešti žinią iš JAV Aukščiausiojo teismo. Aukščiausiasis teismas atsisakė svarstyti mano mamos skundą dėl pasenusio Ekstradicijos įstatymo ir leido mano mamą išduoti Lietuvai. Deja, Amerikos kūrėjų įsitikinimas, kad laisvė ir teisingumas yra visuotinė teisė, nebuvo įvykdytas šiame sprendime. Šis sprendimas buvo teisėtas, bet ne teisingas.
Nuo pat ekstradicijos pradžios 2018 m. susidūrėme su Ekstradicijos įstatymo spragomis. Ir nors dauguma teisėjų sutiko, kad ne tik Lietuvos kaltinimai atrodo politiškai motyvuoti, bet ir kad Ekstradicijos įstatymas turi rimtų spragų, tačiau jie vis tiek sutiko išduoti mano mamą Lietuvai. Daugelis įrodymų, kuriuos norėjome pateikti nebuvo priimti, ir turėjome galimybę tik aiškintis dėl Lietuvos vyriausybės pateiktų „įrodymų“. Tokių įrodymų, kaip Lietuvos prokurorų liudijimai, kad mano mama „nuo 2012 m. slapstėsi“, nors tuo laikotarpiu ji ne tik dalyvavo Seimo rinkimuose, bet ir buvo išrinkta į Parlamentą. „Kaltinamosios atpažinimo“ spektaklį atlikusių Černiausko ir Vaicekauskienės parodymai. Ir kitų teisėtvarkos „žvaigždžių“ parodymai.
Ir nors nuo pat pradžių atrodė, kad apsiginti nebeįmanoma, iš 39 kaltinimų, liko tik keturi. Ir nors tikėtina, kad artimiausiu metu mano mama bus parvežta į Lietuvą, kova tikrai nėra baigta. Amerikos politikai, kurie viešai ar ne viešai dalyvavo padedant mano mamai, planuoja stebėti įvykius Lietuvoje. Juos stebės ir Amerikos žurnalistai, kurie įvertins, ar Lietuvos pareigūnų veiksmai yra teisėti.
Todėl prašau Lietuvos žmonių vienytis, rinktis į protesto akcijas, dalyvauti teismo posėdžiuose. Prašau Jūsų nebijoti išreikšti savo nuomonę. Lietuvos valdžiai yra nesunku užtildyti vieną žmogų, tačiau jie nenutildys šimtų ir tūkstančių.
