Prezidentė ne vieną kartą viešai ir griežtai kritikavo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus. Aiškino, kad jie blogai dirba, neturi kompetencijos ir yra niekam tikę. Teigė, kad jie „mėgina ginti ne Lietuvos, o Rusijos paslaptis prieš Lietuvą.“ Štai kokie kaltinimai, vieši kaltinimai, buvo išsakyti prezidentės.
Tačiau VSD vadovai visiškai nereaguoja į prezidentės pasakymus. VSD vadovas vis dar nenunešė prašymo atleisti jį iš užimamų pareigų. VSD vadovai toliau dirba, o gal nedirba, nes tokioje situacijoje normalus departamento darbas yra sunkiai įsivaizduojamas.
Nesuprantu, kas darosi?
Pirma versija. Prezidentė viešai kritikuoja VSD vadovus ir jų darbą, tačiau neviešai sako jiems, kad nekreiptų didelio dėmesio į jos kritiką, kad nebijotų ir dirbtų toliau taip, kaip dirbo iki šiol. Jos kritika yra skirta ne jiems, o visuomenei. Ji garantuoja VSD vadovams darbą dabar ir ateityje.
Jeigu ši versija yra tikra, vadinasi, Prezidentę tenkina VSD neveiklumas. Jai tinka, kad viena iš svarbiausių valstybės saugumo struktūrų būtų silpna ir nevykdytų jai priskirtų funkcijų. Arba VSD veikia ir veikia aktyviai, tačiau vykdo ne įstatyme numatytus uždavinius, o Prezidentės nurodymus (sekti politikus, oponentus, visuomenės aktyvistus ir aukštus valdininkus, vykdyti žvalgybines operacijas, nukreiptas prieš oponentus ir skirtas visuomenei), kurie galimai kertasi su įstatymų reikalavimais.
Sunku patikėti, tačiau… kas ten žino.
Antra versija. VSD vadovai ignoruoja prezidentę. Jie su ja nebendrauja. Jie jos neklauso. Jie baksnoja į įstatymą ir sako, kad jie yra nepriklausomi ir niekas neturi teisės kištis į jų veiklą. Žodžiu, jie yra kaip atskira respublika, valstybė valstybėje. Ką noriu, kaip noriu, taip ir darau.
Jeigu ši versija tikra, tai galima pasveikinti prezidentę su didele pergale, ji siekė, kad visos teisėsaugos institucijos būtų nepriklausomos ir savarankiškos. Ji užsibrėžtą tikslą pasiekė. VSD vadovai, kaip nepriklausomi ir savarankiški, siunčia ją ir jos reikalavimus toliau nuo savęs. Ko lendi į mūsų reikalus ir trukdai dirbti? Kai ateis mano kadencijos pabaiga, tai galėsi vertinti mano darbą ir priimti sprendimą dėl mano ateities. O dabar …
Tikroviška versija. Juk ką daryti VSD vadovams išėjus į gatvę? Kas juos priims dirbti? Nei verslas, nei valstybės įmonės, nei valstybės institucijos? Niekam jie nereikalingi. Yra jiems dėl ko kovoti. Kol kovos, kol laikysis poste, žiūrėk, situacija pasikeis ir viskas susitvarkys, o gal darbą ras.
Trečia versija. VSD vadovai neklauso prezidentės ir ją ignoruoja. Jie jos nebijo. Jie turi palaikymą Seime ir tuo naudojasi. Norint atleisti VSD vadovą, prezidentė turi gauti Seimo daugumos palaikymą. Seimas gali balsuoti priešingai ir nuspręsti palikti vadovą dirbti toliau. Tokiu būdu VSD vadovybė ir pati VSD institucija tampa Seimo daugumos ir prezidentės kovos įkaitu.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
