Labiau nei Kantą žvaigždėtas dangus mane stebina štai kas: formaliai išsilavinusių, viešai įsipareigojusių tam tikroms idėjoms, pažiūroms ir ideologijoms mokslo ir kultūros veikėjų absoliutus nenoras aiškintis, ką tiksliai ir kodėl jie sako, kad mano.
Vos du žingsneliai diskusijoje su jais toliau nei jų pasakytas vertinimas, nuosprendis ar lozungas – ir staiga iškalba pasibaigia, staiga – temos nusukimas, laiko stoka ir tyla.
Ir niekada – niekada! – tinkama vieta, proga ir laikas tam neatsiras (net jie buvo/tebėra tavo asmeniniai draugai), niekada neparašys išsamaus atsakomojo laiško ar bent FB komentaro, niekada nebus ilgo atviro pokalbio apie dalyką prie vyno taurės (kad ir kiek kartu besėdėtumėt), kodėl, po to, kas ką tik buvo pasakyta, jie ir toliau sakys tą, ką sako, kaip savo pačių bei saviškių akyse šią savo poziciją pateisins ir nuo tavęs apgins.