Tiesos.lt redakcija
Vytautas ir Laimutė Kedžiai, likę be vaikų ir anūkų, nusprendė parduoti ištuštėjusį namą ir apie tai paskelbė spaudoje.
Dienraščio „Lietuvos rytas“ redakcijai ir žurnalistams toks senelių elgesys sukėlė rimtų įtarimų. Laikraščio redaktoriai nutarė įspėti visuomenę ir teisėsaugą, kad, pardavę savo namą, senieji Kedžiai „gali bandyti pasekti dukters Neringos Venckienės […] pėdomis ir pasprukti iš Lietuvos“.
Patyrusių redaktorių budrumas pasiteisino. Vakar „Lietuvos rytas“ su neslepiamu profesiniu pasididžiavimu ir džiaugsmu pranešė, kad teisėtvarka reikiamai reagavo į šio mėnesio 17 dienos laikraščio skundą: „po dienraščio publikacijos apie parduodamą Kedžių namą Klonio gatvėje […] teisėsaugininkai nusprendė imtis priemonių“.
Priemonės, kurių Lietuvos teisėtvarka griebėsi prieš klastingus senelius, buvusios rūsčios. „Lietuvos ryto“ teigimu, „Kedžiai buvo skubiai iškviesti į Kauno vyriausiąjį policijos komisariatą, kur […] jiems pareikšti įtarimai dėl mažamečio asmens tvirkinimo, jų turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir skiriama kardomoji priemonė – dokumentų poėmis“.
Ypatingai gerai informuotas dienraštis visuomenei taip pat primena, kad ikiteisminis tyrimas „dėl Laimutės Stankūnaitės dukters tvirkinimo Kedžių ir Venckų namuose“ buvo pradėtas šių metų birželio pradžioje „Kedžių namuose slapta įrašytų pokalbių pagrindu“. Šie pokalbiai esą buvę teisėsaugos fiksuoti prieš penkerius metus, bet iki šiol pareigūnų neva ignoruoti.
„Lietuvos rytas“ pakalbino ir daugiau nei ketverius metus valstybės saugomos liudininkės Laimutės Stankūnaitės advokatą Gintarą Černiauską, 2012 metų gegužės 17-ąją kartu su specialiosiomis Lietuvos valstybės pajėgomis dalyvavusį ypatingai pavojingoje Deimantės Kedytės poėmio operacijoje. Daug patyręs Kauno advokatas teigė su savo kliente kreipęsis į teismą dėl „jos dukters tvirkinimo senelių namuos“: „Surašėme raštą teismui, įtarimai niekam nebuvo pareikšti, paprašėme kuo greičiau juos pareikšti kaltiems asmenims, areštuoti jų turtą ir pareiškėme civilinį ieškinį“. Iš dukters „tvirkintojų“ L. Stankūnaitė prašo priteisti du milijonus litų.
Didžiai vertindami „Lietuvos ryto“ redaktorių profesines pastangas suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie tragišką ir mįslingą Garliavos bylą, atkaklūs piliečiai vis dėlto turi Lietuvos teisėtvarkai, jos politinei valdžiai ir šioms atstovaujančiai žiniasklaidai tam tikrų klausimų:
– kodėl nė vienas teismas, įvairiais aspektais nagrinėjęs vadinamąją Garliavos bylą, nedrįso laikytis tarptautinės Vaiko teisių konvencijos ir išklausyti galimos nusikaltimo aukos – Deimantės Kedytės?
– kodėl Lietuvos valdžia, pavertusi galimą nusikaltimo auką „valstybės paslaptimi“, daugiau nei dvejus metus neleidžia Deimantės Kedytės pamatyti ją užauginusiems seneliams ar nepriklausomiems medikams ir žmogaus teisių gynėjams?
– kodėl Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, išgavusi Seimo leidimą suimti buvusią Deimantės Kedytės globėją Neringą Venckienę, per pusantrų metų taip ir nepradėjo jos ekstradicijos proceso?
– kodėl visi tiesiogiai už Deimantės Kedytės likimą atsakingi valstybės pareigūnai ir tarnautojai pabrėžtinai vengė ir vengia viešai informuoti visuomenę apie mergaitės likimą, kodėl vieninteliais visuomenės „informatoriais“ šiuo klausimu valdžia yra pavertusi su specialiosiomis tarnybomis susijusių žurnalistų ratą?