„Turi laiko iki rytdienos“, „Laiko nebeturi, bet pagalvok iki ryto“, „Jei pati susivoksi, pasakysiu daug gražių žodžių per tarybos posėdį“, – kelios žinutės, ir tu jau nebe politikas, o politinio folkloro personažas…
Šįkart taip nutiko Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, balsavimo išvakarėse neva dar kartą pabandžiusiam „gražiuoju įtikinti“ savivaldybės administracijos direktorę Almą Vaitkunskienę trauktis iš pareigų savo noru. Nors liberalai dar visai neseniai puikavosi savo „sveiku protu“, bet gal tai bent šį tą ir paaiškina? Juk iškart buvo aišku: joks tikrai sveikas protas nesipuikuos savo sveiku protu.
Tačiau… jis vis dar ir meras. O tai, bent iš šalies žiūrint, atrodo kaip sunkinanti aplinkybė. Jums nekyla klausimas: apie ką / ką / kuo mūsų meras turėjo galvoti, jei išvis dar gali blaiviai galvoti, kai rašė tokias žinutes žmogui, jau ne kartą atsisakiusiam savo noru pasitraukti iš pareigų ir net viešai pasakojusiam, kokių jam teko išgirsti mero siūlymų?
Ir jei skaitome tas žinutes pažodžiui, imame jaudintis dėl … Jums neatrodo, jog žmogus šaukiasi pagalbos? Bet jei skaitome ir prisimename, kaip R. Šimašiui nesiseka su tais, kurie ima maišytis jo kelyje, darosi ne mažiau šiurpu…
Tačiau jis pats – taip bent veidaknygėje rašo – jaučiasi ryžtingas ir patikina: „atidirbs“, tik „įjungs spartesnį tempą“… Ponia Alma, pasisaugokite, „kitaip bus nesmagu“.
Remigijus Šimašius. jaučiasi ryžtingas(-a).
Esu atleidęs nemažai žmonių. Ir visada laikiausi paprasto principo – atleidžiamas žmogus tau ne priešas, nesvarbu, ar blogai dirbo, ar įvedinėjo destrukciją, ar nesutarė su kolegomis, ar tiesiog juo negali pasitikėti.
Šio principo ir toliau laikysiuosi. Net jei pastaruoju metu gyvenimas pametėja pamokas, kurios verstų elgtis priešingai.
Visada pasiūlau išsiskirti gražiuoju aptariant sąlygas ir tolimesnio bendravimo principus. Visada įsivertinu, ar nėra srities, kur atsiskleistų žmogaus gerosios savybės ir nebujotų blogosios, visada išnaudoju galimybes vardinti geras savybes prieš įvardinant bjauriąsias.
Su Alma Vaitkunskiene irgi teks atsisveikinti. Esu vilniečių tiesiogiai išrinktas meras, ir mano svarbiausia pareiga užtikrinti, kad miestas judėtų pirmyn. Yra galimybė turėti modernų, sąžiningą ir atvirą administracijos vadovą, priešingybę sovietmečio nomenklatūrinėms tradicijoms, tad padarysiu viską, kad ta galimybė taptų realybe.
Suprantu, kad opozicija čia atrado puikią galimybę stabdyti darbus Vilniuje ir įvelti visus į politinių triukų žaidimus. Deja, jie pamiršta, kad Tarybos narių tikslas turėtų būti ne artėjantys rinkimai (o jie artėja visada – net ir pirmąją kadencijos dieną), o Vilniaus problemų sprendimas ir ateities kūrimas.
Tas porą prarandamų savaičių atidirbsime įjungę spartesnį tempą, neabejoju. O toks bus įmanomas tik tada, kai vienose svarbiausių pareigų neliks mano pasitikėjimą praradusių ir opozicijai politinį kapitalą kraunančių asmenų.
