Visų pirma, jokio matematikos egzamino abiturientai nelaikė.
Laikė algebros su aukštosios matematikos elementais egzaminą, t.y. tikrino žinias, kurių 90 % abiturientų niekada jokiomis aplinkybėmis daugiau jų gyvenime neprireiks.
Kitokį, visiems privalomą matematikos egzaminą įvedė neseniai, nes biurokratams atrodė, kad tai neregėtai pagerins Lietuvos biurokratinius rodiklius – nelaimi Lietuvos moksleiviai matematikos olimpiadose, o tai, biurokratų nuomone, kažkodėl yra blogai.
Lietuvos mokslui ir švietimui vadovauja bei jaunąją kartą vis dar gadina žmonės iš praeito tūkstantmečio, kurie iki šiol nuoširdžiai galvoja, kad Sniečkaus Institutas ir Kapsuko Universitetas buvo pasaulinio mokslo viršūnė ir židiniai, todėl jie tiki, kad matematikos kalimas yra kelias į laimę ir klestėjimą.
Kas trečias neišlaikė valstybinio nacionalinio matematikos egzamino, o tai pasiekusi Nežinojimo, Tamsos Ir Tinginystės ministerija dabar mykia apie neaukštą matematikos žinių lygį Lietuvoje, t.y., pasak valdžios chamų, visi mes kalti! Mes visi, o ne tam milijonus išleidžianti ministerija.
Dar girdėjau, kaip televizijoje išlindęs žurnalo „Reketai“ atstovas kažką peza apie tai, kad kažkoks tik jam vienam žinomas įsivaizduojamas dešimtokas minimalų balą per šitą egzaminą būtų surinkęs.
Peza – būtent, kad peza, nors ką tik gyvas nacionalinis eksperimentas parodė, kad nieko dešimtokas nebūtų surinkęs, jei nesurinko kas trečias 12-tokas. Dar jis kliedėjo, kad, girdi, Baltarusijoje matematikos egzaminai sunkesni.
Gal ir taip, bet ten ir prezidento rinkimai sunkesni – mums tai ne rodiklis.
Po sovietinės okupacijos vykdytos mokyklų reformos esmė buvo mokinių profiliavimas pagal jų galimybes, gabumus ir būsimo gyvenimo kelio pasirinkimą. Tą dabar pamiršo ir atmetė. Reformos dvasios liekanas laidoti ėmė dar Aparato vyriausybė, kuri nusprendė, kad viską gimnazijose reikia suvienodinti ir niveliuoti (to jie patys gal nebūtų sugalvoję, bet buvo kam patarti iš apsivogusio verslo asociacijų, vadovaujamų partkomų ir KGB išperų), o galutinai reformos kapą sutrypė dabartiniai mokyklų optimizatoriai ir universitetų naikintojai skvernelininkai.
Sakykim, gal tikrai kam nors atrodo, kad reikia kelti matematikos mokymo lygį. Tai gal skirkite tam lygio kėlimui lėšų, o ne baudų, kas trečiam nubraukiant valstybinį aukštojo mokslo finansavimą? Jei nesugeba nieko išmokyti 30 mokinių klasės, išeitis yra – reikia mokyti mažomis grupėmis, taip kaip užsienio kalbas, bet tam reikės daugiau mokytojų, patalpų ir pinigų, kurių ir taip vos užtenka Skvernelio keliuko asfaltui.
Na, pinigų nedavė, o mokiniai niekada nesimoko to, kas jiems neįdomu ir nereikalinga. Gal mokytojai kalti? Ką jie paskutinius porą metų veikė?
Žinau, ką jie veikė! Ogi skaičiavo 400 eurų mėnesinę algą, skaičiavo Raudonos Raganos etatų dalis ir kasdien važinėjo po 3–4 mokyklas.
Pats sudarinėju egzaminų ir koliokviumų testus ir užduotis ir galiu patarti, kad tam, jog sužinotum egzaminus laikančiųjų žinių lygį, užduotys turi būti skirtingo sudėtingumo lygio ir skirtingo sunkumo užduočių skaičius turi būti proporcingas. Jei dauguma egzaminą išlaiko puikiai arba iš viso neišlaiko, tai ne egzaminuojamųjų, o užduočių sudarytojų brokas.
O kas pas mus tie testus sudarantys ekspertai? Nežinau. Jie įslaptinti, bet spėju, kad tai arba universitetuose dirbantys matematikai, kurie įpratę, kad dauguma studentų jų pačių egzaminų universitete iš pirmo karto niekada neišlaiko, o vadovavo užduočių sudarytojams dar Stalino laikais patirties įgijusios ekspertės, kurios paskutinį kartą klasėje dirbo Perestrojkos pradžioje. Nei realaus mokymo lygio, nei moksleivių sukauptų patirčių, nei abiturientams tenkančių krūvių, nei kasdienio darbo gimnazijose jie nematę akyse ir niekada nematys, nes dirbti penkiose mokyklose už 400 eurų jiems neapsimoka.
Dėl ekstremalių pavasario sąlygų istorijos egzaminas tikrai nebuvo sunkus, nuo lietuvių egzamino irgi niekas neverkė, bet visiems privalomo matematikos egzamino rengėjai nutarė parodyti tipišką atsuktuvų studijų principingumą ir parodė kas trečiam gimnazistui, kurie apie valstybės finansuojamas studijas galės pamiršti.
Ką būtų galima padaryti?
Variantai trys:
Pirmas – persvarstyti egzaminų pažymių rašymo kriterijus ir surašyti naujus pažymius, tą Nacionalinis egzaminų centras turėjo padaryti dar darbų taisymo metu, bet kažkodėl nepanoro.
Antras – pratęsti dokumentų davimo į aukštąsias mokyklas laikotarpį iki rugsėjo pradžios, o neišlaikiusiems arba perlaikyti norintiems surengti nacionalinį matematikos egzaminą rugpjūčio pabaigoje.
Trečias – nieko nedaryti.
Šitą variantą skvernelininkai, kaip visada ir pasirinks.