Alfa.lt
2013 m. sausio 1 dieną įsigaliojo naujas Žvalgybos įstatymas. Įstatymo iniciatoriai ir stūmėjai viešai džiaugėsi, kad pagaliau Lietuva bus apsaugota nuo grėsmių, rizikos veiksnių ir pavojų.
Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo įstatymo įsigaliojimo išaiškėjo keletas svarbių faktų, kurių pagrindu galima daryti preliminarią išvadą: Lietuva nėra apsaugota nuo terorizmo grėsmės. Žvalgybos įstatymas ne gina valstybės nacionalinius interesus, o padaro juos labiau pažeidžiamus. Žvalgybos įstatymas sujaukė situaciją, įnešė neaiškumų ir dviprasmybių. Šiuo metu Lietuvoje nėra institucijos, kuri kovotų su terorizmo grėsme, kuri gintų visuomenę ir atskirus jos narius nuo terorizmo.
Atsisėskite prie kompiuterio, įsijunkite jį ir peržiūrėkite Vakarų šalių slaptųjų tarnybų svetaines. Pamatysite, kad pirmiausia kaip svarbiausias tarnybos tikslas yra nurodyta kova su terorizmu. Valstybių vyriausybės ir slaptosios tarnybos supranta, kad terorizmo grėsmė yra reali ir didelė, todėl skiria jai ypatingą dėmesį.
Ką daro Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) kovodamas su terorizmu?
Koordinuoja. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 20 skyrių VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Tai reiškia, kad VSD derina visų institucijų, kurios kovoja su terorizmu, veiklą. Pagrindinis koordinavimo tikslas – laiku atpažinti terorizmo grėsmę ir ją neutralizuoti.
Tačiau realybė yra kitokia. Kaip VSD gali koordinuoti kovą su terorizmu, jeigu nėra kovotojų, t.y. nėra institucijų, kurios kovotų prieš terorizmą? Kaip VSD gali koordinuoti kovą, kai pati nekovoja su terorizmu?
Renka. Žvalgybos įstatymo 7 straipsnyje yra rašoma, kad kontržvalgybos uždavinys yra „prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančias Lietuvos Respublikos viduje ir galinčias turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiami valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia.“ Konkreti terorizmo grėsmė nėra konkrečiai įvardyta, tačiau yra nurodytos grėsmės. Terorizmas yra grėsmė valstybės interesams. Tai reiškia, kad VSD turėtų užsiimti šia grėsme.
Tačiau realybėje situacija yra kitokia. Pagal naują Žvalgybos įstatymą VSD turi labai daug įvairių ir ypatingų įrankių rinkti informaciją. Tačiau ji neturi jokių įrankių, svertų ginti valstybę nuo iškilusios grėsmės. Vienintelis jos kovos įrankis yra informacijos perdavimas nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms (Seimui, Prezidentūrai, Vyriausybei ir t.t.). Viskas. Ji negali pradėti ikiteisminio tyrimo. Ji neturi teisės sulaikyti įtariamojo teroristo. VSD, kaip kovotoja su grėsmėmis ir tuo labiau su terorizmo grėsme, yra visiškai bedantė. Kol visi viršininkai derins ir suderins kokią, kaip, kokios apimties ir kam perduoti informaciją, tai teroristai suspės susprogdinti visą Lietuvą.
Stebi. VSD tinklalapyje yra pateikta VSD funkcinė struktūra. Yra rašoma, kad VSD vykdo šias funkcijas: žvalgybą ir kontržvalgybą, valstybės paslapčių apsaugą ir valstybės saugumą įtakojančių procesų stebėseną. Terorizmas yra priskirtas valstybės saugumą įtakojantiems procesams. Išsamiau nagrinėjant VSD funkcinę struktūrą, atrodo, kad terorizmas yra ne grėsmė, bet procesas, galintis įtakoti valstybės saugumą, o jam yra skiriamas trečiaeilis arba ketvirtaeilis dėmesys.
Realybėje veikla kovai su terorizmu nėra pakankamai finansuojama, nėra pakankamai ir aiškiai apibrėžta įstatymais, nėra pakankamai gerų specialistų ir niekas jų neruošia, nėra pakankamai įrankių kovai su terorizmu, nėra pakankamai perimama kovos patirtis su terorizmu iš užsienio šalių. Realybėje, matyt, net informacija apie terorizmo grėsmę nėra renkama.
„Žaidžia futbolą“. „Man teko ta tema kalbėtis ir su G.Grina, ir su S.Skverneliu. S.Skvernelis sako: „Mums dabar lyg ir nurodė rūpintis terorizmo grėsme, o finansų – trūksta.“ Peradresavau šį klausimą G.Grinai. Jis sako: „Mes neturėjome specialiai tam skirtų lėšų.“ Šiandien yra neaiškumas: vieni priėmė tą funkciją, kiti jos lyg ir neatidavė. O koordinavimas – išlikęs. Tas koordinavimas, mano supratimu, yra daugiau formalumas. Jei VSD tos funkcijos nebevykdo, tai ką ir su kuo jis koordinuoja?“ – teigia LR Seimo NSGK pirmininkas A.Paulauskas.
Baigiant drąsiai galima teigti, kad Lietuva nėra apsaugota nuo terorizmo grėsmės. Lietuvoje nėra institucijos, kuri kovotų, mokėtų ir būtų pajėgi kovoti su terorizmo grėsme.
Kaip galėjo taip atsitikti, kad naujasis Žvalgybos įstatymas tapo ne stipriu įrankiu kovoje su grėsmėmis valstybės interesams, o kliūtimi kovai su jomis? Kaip galėjo taip atsitikti, kad Žvalgybos įstatymas atėmė iš valstybės saugumą užtikrinančių institucijų kovos įrankius ir padarė jas bedantes ir bejėges?
Kartais pagalvoji, kad Lietuvos politikai ir valdininkai dirba ne Lietuvos valstybės, o užsienio valstybių interesams. Nes jie ne tik negina visuomenės interesų, nesaugo jos nuo nusikalstamų veikų, bet atvirkščiai – įteisina neaiškius, nesuprantamus įstatymus, kurie ne padeda, o trukdo valstybei gintis ir ginti savo piliečius.
Ankstesnės Tiesos.lt publikacijos šia tema:
Iš saugumo barų
Edukacinė pagalba VSD
Ką saugo VSD: Aikštės televizijoje Arvydas Anušauskas (I dalis)
Ką saugo VSD: Aikštės televizijoje Arvydas Anušauskas (II dalis)
A. Paulauskas ir V. Laučius ilgisi D.Dabašinsko vadovauto VSD