Kastytis Braziulis. Ikiteisminio tyrimo duomenys: ką būtina žinoti?

Alfa.lt

Ne vienas žiūrėjote televizijos laidą, kurioje žurnalistas kalbina garsų politiką, ką tik grįžusį iš STT pareigūnų apklausos. Politiko atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Žurnalistas užduoda jam klausimus, o pašnekovas nenori atsakinėti, motyvuodamas tuo, kad negali atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų.

Galiausiai žurnalistas lieka piktas ir nepatenkintas. Visuomenė taip pat nepatenkinta, nes negali gauti paaiškinimų dėl galimai padaryto nusikaltimo. Garsus politikas patenkintas dėl to, kad turi galimybę tylėti ir nieko nekalbėti, tačiau kartu ir nepatenkintas, nes jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Taigi kyla klausimas: ar nėra taip, kad politikai kartu su aukštais valdininkais bei ikiteisminio tyrimo pareigūnai kartu su prokurorais piktnaudžiauja įstatymo nuostata, draudžiančia skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis?

Ką apie tai kalba įstatymai?

LR Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas:

1. Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius.

2. Reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį.

LR Baudžiamojo kodekso 247 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo:

Tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Kodeksų nuostatos yra nekonkrečios ir neaiškios. Įstatymas konkrečiai nepateikia ikiteisminio tyrimo duomenų sąvokos. Kas yra ikiteisminio tyrimo duomenys? Ar tai visa informacija, kuri yra surinkta ir laikoma ikiteisminio tyrimo byloje? Ar tai visa informacija, kurią iš apklaustojo gavo ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras? Ar tai tik ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekami konkretūs veiksmai, naudojama tyrimo taktika?

Pavyzdžiui, prokuroras apklausė žmogų. Apklausos metu klausinėjo apie jo gyvenimą, apie santykius su žmona, kaimynais, apie vaikus, apie žvejybą, apie ryšius su valdininkais, politikais ir taip toliau, ir panašiai. Ar ši informacija yra ikiteisminio tyrimo duomenys ar ne? Kodekse nėra apie tai rašoma. Todėl iškyla natūralus klausimas: kas sprendžia, kurie duomenys yra ikiteisminio tyrimo duomenys? Tai svarbus momentas, nes nuo jo gali priklausyti žmonių likimai.

Kitas svarbus momentas yra tai, kad pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius, kad be prokuroro leidimo draudžiama atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis. Prokuroras žmogų įspėja raštiškai. Duoda jam pasirašyti, kad tylės ir niekam neatskleis ikiteisminio tyrimo duomenų, o jei atskleis, tai bus nuteistas pagal LR Baudžiamojo kodekso 247 straipsnį.

Aišku, kad žmogus šį lapelį pasirašo. Jis nori kuo greičiau išeiti iš prokuroro kabineto ir prokuratūros pastato. Jis net nepagalvoja, kokią didelę atsakomybę sau užsitraukia. Jis pasirašo oficialų dokumentą, kuriame prisiima atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą. Tačiau asmuo net nežino, kokie tie duomenys yra. Jis neturi jokio supratimo, kas yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir kokios jie yra apimties. Jis nežino, ką gali kalbėti, o ko – ne.

Taip susidaro galimybė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui piktnaudžiauti. Jie gali asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai gali klausytis asmens telefoninių pokalbių. Jų metu išgirsta, kad asmuo, kurį prokuroras ką tik apklausė, kitam asmeniui telefoninio pokalbio metu trumpai nupasakojo, ką veikė prokuroro kabinete. Šiuo pagrindu prokuroras gali asmens atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo.

Kita situacija – ikiteisminio tyrimo pareigūnas per radiją išgirsta asmens pasakojimą apie ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybes. Apie šias aplinkybes pareigūnas girdi pirmą kartą. Jis neklausinėjo apie jas per apklausą. Tačiau pareigūnas, matyt, gali asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes duomenys, kuriuos asmuo paskelbė per radiją, yra svarbūs ikiteisminiam tyrimui.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai gali piktnaudžiauti šiomis kodeksų nuostatomis siekdami nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, kuriuos atliko proceso dalyvių atžvilgiu. Pavyzdžiui, ne vieną kartą girdėtas pasakojimas, kai pareigūnai tardymo metu naudoja neteisėtus tardymo metodus: neleidžia normaliai pavalgyti; neleidžia miegoti; grasina; šantažuoja; naudoja fizinius veiksmus. Prieš paleisdamas asmenį iš areštinės, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras rašytinai įspėja asmenį apie baudžiamąją atsakomybę, jei jis atskleis (paskelbs) ikiteisminio tyrimo duomenis. Daugelis asmenų tvirtai yra įsitikinę, kad neteisėti prieš juos naudoti tardymo metodai taip pat yra ikiteisminio tyrimo duomenys. Jei jie kam nors papasakos apie šiuos metodus, tai bus nuteisti. Dėl šios priežasties dauguma jų tyli ir nieko nepasakoja.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top