Žiūrėkite, kaip metodiškai ir profesionaliai veikia Ukrainos kariuomenės generalinis štabas. Žingsnis po žingsnio. Pirma, jie sunaikina vadavietes tam, kad nebūtų kuo mąstyti. Antra, jie sunaikina sandėlius tam, kad nebūtų kuo šaudyti. Trečia, jie naikina karinę techniką tam, kad kariai neturėtų kuo kovoti. Ketvirta, jie naikina gynybinius įtvirtinimus tam, kad nebūtų pasipriešinimo. Penkta, jie naikina tiltus, kelius tam, kad neatvežtų ginklų ir technikos. Šešta, jie pradėjo naikinti karinius oro uostus su juose esančiais lėktuvais, kuru ir raketomis. Ukrainiečiai dirba ne taip kaip rusai – ramiai, rikiuotis į eilę, pirmyn, pirmyn iki paskutinio kario.
Jaučiasi, kad artėja paskutinis žingsnis – teritorijos atsiėmimas iš priešo.
Ką tik krito karinis oro uostas Kryme. Buvo sunaikinti 9 lėktuvai, tūkstančiai tonų kuro ir raketos. Nuostoliai milžiniški ir ne tik kariniai. Didžiausias nuostolis įvyko rasijos gyventojų smegenyse. Jų gelmėse prasidėjo tektoniniai pasikeitimai. Jei iki šiol jie fanatiškai tikėjo savo kariuomene, galvojo, kad ji stipriausia pasaulyje, kad ji skina pergalę po pergalės, kad ji nenugalima. Tai dabar negali suprasti kas vyksta ir kas darosi? Žiūri vienas į kitą su nerimu akyse. Kodėl sprogsta oro uostas, kuris yra itin saugiai saugomas? Kodėl? Jie užduoda sau tokį klausimą. Kas darosi? Bando ieškoti atsakymo ir kai kurie jau paskendo abejonėse. O gal tikrai mus valdžia apgaudinėja? Gal esame silpni? Gal armija – butaforinė? Gal, gal tikrai putinas kaltas ir yra apgavikas bei didelis vagis? Gal Navalnas buvo teisus?
Oi, kaip norisi, kad kuo greičiau šis supratimas įsitvirtintų jų galvose ir jie pradėtų mąstyti savo galva.