Iš pat ryto lenda visokiausios mintys į galvą. Štai kelios.
Konkretų žmogų galima pakeisti. Žmonių pakeisti neįmanoma.
Ši mintis iš mano prisiminimų stalčiaus iškėlė tikrą, įdomią istoriją, kurią jums trumpai išdėstysiu.
Seniai seniai miesto didžiausioje aikštėje žmonės šventę šventė. Linksminosi, dainavo, prekiavo. Ant pakylos užlipo vienas žmogelis ir pakvietė žmones dalyvauti žaidime. Jis parodė šalia pakylos stovintį jautį ir pasakė: „Tas kas tiksliausiai pasakys jaučio svorį, tas gaus vieną auksinį?“
Ir prasidėjo. Šimtai žmonių išsakė savo spėjimus. Žaidimo organizatorius kruopščiai užrašė visus skaičius. Vėliau išrinko laimėtoją ir jį apdovanojo auksiniu. Ši istorija ties apdovanojimu ir baigėsi.
Tačiau atsitiko taip, kad žmogelis užrašytų žmonių spėjimų neišmetė, o išsaugojo. Vėliau jie atsidūrė miesto archyve. O dar vėliau, praėjus keliems šimtams metų, vienas mokslininkas juos aptiko ir išanalizavo. Jis apstulbo nuo to, ką atrado.
Konkrečių žmonių spėjimai buvo netikslūs. Vieni sakė daugiau, kiti mažiau. Tačiau susumavus visų žmonių išsakytus spėjimus ir išvedus vidurkį išėjo tikslus jaučio svoris. Mokslininkas atliko dar kelis eksperimentus ir visi jie baigėsi vienu rezultatu – tiksliu atspėjimu.
Ši istorija, o tiksliau atrastas principas mums sako, kad jei valstybė atsiduria kryžkelėje, tai visuomet reikia klausti tautos, kurį kelią pasirinkti. Ji visuomet pasirinks teisingą kryptį.
Ir dar. Tai susiję su tuo, kas pasakyta.
Lyderius žmonės gerbia, o negarbina. Žmonės šlovina laisvą tautą.