Alfa.lt
„Yra įstatymai, bet norint sugriauti niekas nesustabdys, jei kas nors turi jėgos, pavyzdžiui, priimti kitokius įstatymus. Tai čia kaip tame rusiškame pasakyme: jeigu yra jėgos, tai proto ir nebereikia“, – 2012 m. pabaigoje interviu Lietuvos radijui, paklaustas, ar yra sukurti teisiniai instrumentai, kurie įpareigos naują valdžią tęsti pradėtus energetinius projektus, sakė kadenciją baigiantis premjeras Andrius Kubilius.
Premjero A.Kubiliaus valdomai Vyriausybei ir tuometinei valdančiajai koalicijai nebereikėjo proto, nes pilnai pakako jėgos atšaukti 2007 m. Lietuvos energetikos strategijoje numatytus ir pradėtus įgyvendinti energetinius projektus. Galbūt todėl Premjero A.Kubiliaus valdymo metais Lietuvos energetinė nepriklausomybė ne padidėjo, o sumažėjo. Mes tapome labiau priklausomi nuo Rusijos.
2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Nacionalinę energetikos strategiją (Strategiją), kuri apibrėžė pagrindines valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2025 m. Strategijoje nustatyti būdai ir priemonės energijos tiekimo strateginiam patikimumui užtikrinti sumažinant arba neutralizuojant neigiamą priklausomybės nuo dominuojančio pirminės energijos tiekėjo įtaką.
Reikia pripažinti, kad Strategijos kūrėjas turėjo pakankamai proto. Pirmą kartą Lietuvos nepriklausomybės metais buvo sukurta rimta, konkreti ir aiški nacionalinė energetikos strategija. Ji pasižymėjo ne šūkiais ir deklaracijomis, o konkrečiais tikslais ir uždaviniais bei nurodytais jų įgyvendinimo terminais. Strategijoje buvo nustatyti ir aiškiai įvardyti Lietuvos valstybės interesai energetikos sektoriuje.
Strategijos iniciatoriai ir kūrėjai turėjo pakankamai jėgos. Jie sujudino snaudžiantį Lietuvos energetikos sektorių. Jie privertė Lietuvos politikus ir valdininkus imtis realios veiklos: peržiūrėti energetikos sektoriaus tikslus ir uždavinius, įvertinti juos, nustatyti naujus ir imtis realių veiksmų jų įgyvendinimui. Jie privertė Lietuvos politikus ir valdininkus dirbti Lietuvos labui, Lietuvos interesams.
2007 m. Gedimino Kirkilo Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo reikalavimais ir Strategijos nuostatomis, parengė ir patvirtino veiksmų planą penkeriems metams. Ūkio ministerija sukūrė priežiūros komisiją, kurios paskirtis – prižiūrėti, kaip yra įgyvendinamas veiksmų planas, padėti plano įgyvendintojams spręsti iškilusias problemas. Atrodo, kad „ledai energetikos sektoriuje pajudėjo“.
2012 m. Premjero A.Kubliaus Vyriausybė privalėjo įvertinti plane numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo rezultatus. Ji privalėjo informuoti visuomenę apie pasiekimus arba atsiradusius sunkumus. Premjero A.Kubiliaus Vyriausybė arba jo įgaliota institucija – Energetikos ministerija – privalėjo parengti ir patvirtinti naują penkerių metų veiksmų planą. Taip turėjo būti pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo reikalavimus.
Tačiau įvyko ne pagal protą, o pagal turimą jėgą. 2012 m. birželio mėn. 26 d. LR Seimas atšaukė 2007 m. Nacionalinę energetikos strategiją ir priėmė naują Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategiją. Kodėl taip atsitiko? Kokios pagrindinės priežastys?
Pirma versija (ekonominė). 2007 m. Nacionalinė energetikos strategija yra netinkama. Ji neatitinka naujos susiklosčiusios situacijos energetikos sektoriuje, todėl ją reikėjo keisti. Ši versija atkrenta, nes 2012 m. strategijoje yra numatyti 2007 m. strategijoje suformuluoti tikslai ir uždaviniai. Yra padaryti keli pataisymai, perkelti tikslų įgyvendinimo terminai, tačiau esminių pakeitimų, kad būtų reikalinga keisti strategiją, nėra padaryta. Pakeitimus buvo galima padaryti ir juos numatyti rengiant naują veiksmų planą. Juk planas nėra šventa karvė. Jį galima keisti, koreguoti, tikslinti.
Antra versija (korupcinė). Reikėjo duoti užsidirbti konsultantams ir teisininkams. Versija verta dėmesio. Sunku ją patvirtinti, nes informacija apie konsultantų ir teisininkų kontraktus su LR Energetikos ministerija ir jos kuruojamomis įmonėmis yra įslaptinta. Tačiau sunku šią versiją ir atmesti, nes visuomenės informavimo priemonėse vis dažniau ir dažniau pasirodo informacija apie pasakiškai praturtėjusius iš energetikos įmonių užsakymų konsultantus ir teisininkus. Viešoje erdvėje galima rasti informacijos, kad AB „Lietuvos energija“ dukterinė bendrovė „InterLinks“ už Lietuvos energetinio saugumo studiją sumokėjo beveik pusantro milijono litų, o už Lietuvos energetikos sektoriaus strategiją iki 2050 m. – apie 350 tūkst. Lt.
Trečia versija (politinė). Reikėjo nuslėpti tai, kad nieko nepadaryta. Geriau aukštai iškelti naujos nacionalinės energetinės nepriklausomybės vėliavą ir ja mojuoti prieš rinkimus nei gėdingai aiškintis prieš rinkėjus, kodėl 2007 m Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti tikslai ir uždaviniai nėra įgyvendinti, kodėl už dujas ir elektrą mokame brangiai.
„Tai čia kaip tame rusiškame pasakyme: jeigu yra jėgos, tai proto ir nebereikia,“ – sako A.Kubilius.