Kastytis Braziulis. Kam yra naudinga reformuoti urėdijas?

Valstiečiai, organizuokite plačią diskusiją visuomenėje urėdijos reformų klausimu. Pradėkite nuo konferencijos Seime. Mes norime žinoti reformų priežastis, siekiamus rezultatus. Valstiečiai, nekenkite žmonėms priimdami sprendimus nežinodami tikrosios padėties, tikrųjų priežasčių, iniciatorių interesų. Netinkama urėdijų reforma pakenks daugeliui žmonių, dirbančių jose, ir jų šeimų nariams. Jie neteks darbų. Valstiečiai, priimdami sprendimus neįsigilinę į klausimo esmę ir neatlikę kaštų bei naudos analizės bei neišdiskutavę šio klausimo visuomenėje, jūs tik padidinsite emigraciją ir socialinę atskirtį.

Iš kur atsirado iniciatyva reformuoti urėdijas?

Iniciatorius turi būti ne šiaip sau eilinis žmogus, kurių Lietuvoje yra daugiausia. Paprasto žmogelio ar net žmogelių grupės niekas neklausys. Gali iniciatyvas kelti iki apalpimo, niekas į tavo siūlymus nereaguos. Esi beveik niekas ir neturi jokios įtakos ne tik sprendimų priėmimui, bet siūlymų teikimui. Seime esančių kabinetų darbiniuose stalčiuose bei spintose yra pridėta tūkstančiai pasiūlymų, kurių aukščiausias pasiekimas yra tas, kad jie atsidūrė Seimo spintoje. Dabar pasiūlymas laukia eilės kada bus supakuotas ir išmestas į šiukšlyną.

Šiuo metu tik prezidentės ir valstiečių frakcijos teikiami siūlymai gali būti labai greitai įgyvendinti, nes tik jie turi itin didelę įtaką sprendimų priėmimams. Tačiau grįžkime prie klausimo: iš kur atsirado iniciatyva?

Iniciatyva galėtų būti:

– iš pačių urėdų. Jie mato, kad dabartinė miškų priežiūros ir tvarkymo sistema yra netinkama, nes ji trukdo jiems efektyviai vykyti uždavinius, nes miškai genda, praranda kokybę, o urėdijos dirba nuostolingai. Jeigu laiku nebus atliktos kardinalios urėdijų reformos, tai urėdijos bankrutuos, o valstybė patirs didelių nuostolių. Urėdų interesas – gelbėti miškus bei urėdijas.

Tačiau taip nėra. Atvirkščiai, urėdijos dirba efektyviai. Jos gauna pelną, laiku sumoka atlyginimus darbuotojams, tinkamai prižiūri miškus. Įmonės yra pelningos, o miškai yra sveiki ir gerai prižiūrėti. Urėdai nenori kardinaliai keisti padėties. Jie nemato priežasčių šioms reformoms.

– iš medienos verslu užsiimančių verslininkų. Jie susidūrė su problema, kad urėdijos jiems trukdo vykdyti verslą: kabinėjasi prie jų, reikalauja kyšių; piktnaudžiauja tarnybine padėtimi; be pagrindo baudžia; kišasi į verslo reikalus; remia savo giminių įmones, o konkurentus žlugdo. Verslininkų netenkina ši urėdijų sistema ir jie nori ją pakeisti.

Tačiau taip nėra. Atvirkščiai, medienos verslininkai neturi pretenzijų urėdijoms. Jie perka medieną be jokių kliūčių, jie vykdo verslą stabiliai ir jie nenori nieko keisti, nebent pagerinti verslui sąlygas. Bet siūlomos reformos jiems kelia nerimą, nes jos siūlo įkurti valstybinę monopoliją, o ten kur yra monopolija, ten yra kainų ir sąlygų diktatas. Verslo sąlygos keisis ne medienos verslininkų naudai.

– iš gyventojų. Jie yra nepatenkinti urėdijų darbu, nes mato, kokia didelė ten vyksta korupcija, kaip smarkiai urėdai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi. Urėdai be pagrindo kišasi į miško privačių savininkų reikalus, juos baudžia, reikalauja iš jų kyšių. Žmonėms nusibodo tokia betvarkė ir jie reikalauja kardinaliai reformuoti urėdijas.

Tačiau tikrovėje taip nėra. Gyventojai savo pykčio neišreiškė mitingais, piketais, peticijomis, žodiniais reikalavimais. Atvirkščiai, jie neturi pretenzijų urėdijų darbui. Dauguma provincijos žmonių yra priklausomi nuo urėdijų, nes jos suteikia jiems darbus, moka atlyginimus. Dabartinė reforma numato visiems urėdijų darbuotojams išdalinti atleidimo lapelius ir atleisti, Aplinkos ministerijos pasakymu, 400, o miškininkų paskaičiavimu, – 3000 žmonių. Ar įsivaizduojate koks nerimas dėl ateities kils urėdijų darbuotojų ir jų šeimų galvose? Joks miškininko darbas jiems artimiausius du metus nerūpės. Jiems rūpės tik vienas dalykas – kaip išlikti darbe, kaip jo neprarasti, nes provincijoje netekti darbo prilygsta arba susitaikyti su skurdžiaus gyvenimu, arba krautis daiktus ir emigruoti.

Taigi gyventojai nenori kardinalių reformų. Jos jiems jokios naudos neduos. Negalima valstybės įmonės gyventojams duodamą naudą skaičiuoti tik valstybės įmonės gaunamo pelno skaičiukais – reikia žiūrėti į gyventojų interesus ir jiems teikiamą naudą.

– iš politikų. Politikai, paskaičiavę kaštus ir naudą, nusprendė, kad urėdijos galėtų dirbti efektyviau. Jos dabar gauna pelną, bet jos galėtų dar ir pataupyti. Politikų interesas padaryti taip, kad urėdijos dirbtų dar efektyviau, nei jos dirba dabar.

Remiantis mano ilgamete patirtimi dirbant darbą valstybės saugumo departamente ir matant, kaip politikai „rūpinasi“ valstybės interesais veiksmais, o ne žodžiais, tai aukščiau pateiktas teiginys sukelia garsų ir ilgą juoką.

Tikrovėje yra taip, kad politikų interesas atsiranda tuomet, kai jie prieš savo akis pamato ir savo nosimi užuodžia asmeninę naudą. Ši nauda gali pasireikšti įvairiomis formomis: vienam pinigai, kitam – pelninga jo žmonos įmonei sutartis, trečiam – svarbus postas valstybės aparate, dar kitam – tik didelis pažadas.

Iki šio laiko nei politikai, nei valdininkai nėra parengę kaštų ir naudos analizės, neparengę reformų vykdymo projekto ir net nežino, kaip ją pradėti ir kuo užbaigti. Valdantieji politikai buldozeriu stumia šį projektą, nes užuodžia asmeninę naudą.

– iš prezidentinės įtakos grupės, taip aš ją vadinu. Jos pagrindą sudaro teisininkų ir konsultantų kelios kontoros. Jie labai aiškiai mato savo interesą ir apčiuopiamą pelną iš konsultacijų bei teisinių paslaugų. Kiekviena reforma reikalauja šių specialistų pagalbos. Prisimenant jų veiklą energetikos sektoriuje, kai jų pagalba šis sektorius buvo reformuotas iš eilės keletą kartų ir jie net ekonominės krizės metų uždirbo šimtus milijonus litų, tai klausimų dėl jų intereso visiškai nebelieka. Jie yra suinteresuoti reformuoti urėdijas ir jas reformuos kuo greičiau ir gal net po kelis kartus.

– iniciatyva atėjo iš baldų gamyba ir prekyba užsiimančios užsienio įmonės „IKEA“. Ši įmonė Baltijos šalyse turi didelį interesą supirkti miškus. Ji jau dabar šiose šalyse turi įsigijusi per 38 000 hektarų miškų.

Na, pažiūrėkite patys į veiksmų seką. Prieš gerą dešimtmetį švedų mokslininkai užsakė studiją, kurios išvada buvo tokia: Lietuvai reikia miškus padalinti į komercinius ir į tuos, kurios reikia saugoti. Komercinius miškus reikia privatizuoti. 2008 m. švedų įmonės IKEA atstovai susitiko su Lietuvos premjeru G. Kirkilu ir išsakė norą dalyvauti privatizuojant Lietuvos miškus ir, jeigu Lietuva reformuos urėdijas, tai ji yra pasirengusi investuoti į „Girių bizoną“.

2015 m. spalio mėnesį pasirodė straipsniai apie švedų domėjimąsi Lietuvos miškais. 2016 m. rugsėjo mėnesį IKEA įsigijo urėdijos dydžio miško valdą Lietuvoje. 2013 metais rugpjūčio mėnesį IKEA parduotuvės atidaryme dalyvavo Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.

Taigi IKEA interesas yra didelis, konkretus ir buvo gana aiškiai išsakytas.

Labai gaila, kad valstiečių frakcija ir jų atstovai vyriausybėje bei Aplinkos ministerijoje, neįsigilinę į reikalo esmę ir nesupratę iki galo reformos priežasčių, iš visų jėgų stumia šią reformą. Būtina plati diskusija visuomenėje. Tiesiog yra privalu sužinoti visų suinteresuotų asmenų poziciją, išgirsti jų argumentus. Taip pat būtų gerai susipažinti su reformos projektu, kaštų ir naudos analizės išvadomis ir tik tada spręsti ar yra reikalinga urėdijų reforma ir, jeigu ji yra reikalinga, tai kokia ji turi būti.

Siūlau valstiečių frakcijai Seime nulipti nuo šiltos krosnies ir organizuoti šiuo klausimu plačią diskusiją visuomenėje. Būtų gerai ją pradėti specialia šiam klausimui skirta konferencija Seime.

kastytisbraziulis.lt