Veidaknygė
Iš pačio anksčiausio ryto mane aplankė štai kokia mintis. Kiekvienas iš mūsų privalome prisidėti prie Ukrainos karo, padėti Ukrainos žmonėms, remti šią šaunią valstybę su jos šauniais piliečiais, nes jie kovoja už savo ir mūsų laisvę. Taigi, ką aš darau.
Pirma, padedu finansiškai. Aukoju nors ir nedidelius, bet realius pinigus. Pagalvokite patys, mūsų yra 3 milijonai (kartu su užsienyje gyvenančiais). Jei kiekvienas iš mūsų paaukosime po 1 eurą, gausis 3 milijonai, jei paaukosime po 10 eurų, gausis 30 milijonų, o jei – po 100 eurų, tai tapsime rimtais gynėjais.
Antra, skleidžiu informaciją apie karą Ukrainoje. Gėris kovoja prieš blogį. Būtina skleisti informaciją apie gėrio pergales ir apie blogio karo nusikaltimus. Šiuo metu ir šioje vietoje neturi būti jokių abejonių ir tokių pasakymų: gal padiskutuokime? Rusai irgi turi savų interesų. Atsiprašau, tik ne šį kartą. Tegu išveda savo karius iš laisvos žemės, bus galima diskutuoti. Labai gerai suvokiu koks veiksmingas ginklas yra informacija. Prisidėkite ir jūs prie jos skleidimo.
Trečia, padedu ukrainiečių žmonoms, vaikams, seneliams, kurie atvyko prieglobsčio į Lietuvą. Kelis kartus į savaitę nuo pietų iki gilaus vakaro registruoju juos, konsultuoju, kalbuosi. Tai yra be galo įdomu ir naudinga. Vakar dauguma mano sutiktų žmonių buvo iš Charkovo. Vieni jau žinojo, kad jų namai sugriauti, kiti dar ne, bet jie buvo stiprūs, nepalūžę, pasitikintys savimi, nes jų artimas žmogus – vyras, vis dar gyvas ir gina Tėvynę. Dauguma jų sako, kad laukia tik skambučio ir iš karto lėks namo – dirbti, naujos Ukrainos statyti.
Ir žinote ką? Kai prisidedi realiu darbu, tai pats jautiesi ramesnis, būni patenkintas savimi, labiau pasitikintis. Egoistiška? Taip, bet ir kitiems naudinga. Tokia ir turi būti veikla, kuri neša naudą ne tik tau, bet ir kitiems.
Slava Ukraine. Herojam Slava. Jie gina mus. Pergalė jau arti.