Konservatoriai nori keisti rinkimų tvarką. Siūlo, kad žmonės ne žmones rinktų, o partijas. Ateini prie balsadėžės, paimi biuletenį, pasirenki jame įrašytas partijas – konservatorių, Laisvės,Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų, Darbo, Valstiečių – ir balsuoji. Ant pasirinkimo stalo guli tik šios partijos, nes jos finansiškai yra pajėgios ant jo užlipti ir atsigulti.
Kodėl konservatorių siūloma tvarka yra žalinga demokratijai:
1. Nutrūks žmonių ryšys su partijomis tai reiškia su valdžia. Kai dėl vietos parlamente kovoja konkretus žmogus, tai jis iš kailio neriasi įtikinėdamas rinkėjus balsuoti už jį. Jis tiesiogiai su jais bendrauja ir prieš rinkimus, ir po rinkimų. Šis ryšys yra labai svarbus demokratijai, nes politikas siekia rinkėjo balso, bijosi jį prarasti ir priimdamas sprendimus atsižvelgia į rinkėjo interesus. Kai rinkėjas balsuos už partijas, o ne už žmogų, tai partijos vadovai nekreips dėmesio į rinkėjo interesus priimdami sprendimus, nes jie žinos, kad rinkėjas jų, partijos vadovų, karjerai jokios įtakos neturi.
2. Susidarys geresnės sąlygos, nei yra dabar į valdžią patekti žmonėms, kurių nemėgsta, o kartais nekenčia rinkėjai. Tiesioginiuose rinkimuose politikų, kurie ne vieną kartą yra išdavę rinkėjus, priėmę jiems nepalankius sprendimus, skambėjusius korupciniuose skandaluose, rinkėjai niekada neišrinktų. Tačiau dabar per partinį sąrašą į Seimą nuolat prasmunka nemėgstami politikai. Europarlamento rinkimai yra puikus pavyzdys.
3. Partijų pirmininkai įgaus neregėtą galią rinkti. Jie spręs, kas bus įtrauktas į sąrašą ir kokia seka. Įsigalios korupcija, nes stambusis verslas norės matyti valdžioje savo žmones, jie pirks sąrašo vietas, mokės pirmininkui pinigus už tai, kad jis įtrauktų ir kuo aukščiau sąraše įrašytų jų žmogų. Geras ir itin pelningas „biznis“. Jis ir dabar klesti.
4. Atsiras didelė rizika, kad valdžioje visuomet bus tie patys politikai. Žmonės jų nerinks, bet tie patys politikai juos valdys. Jei politikų karjera ir buvimas valdžioje priklauso ne nuo rinkėjo, tai jis priklauso nuo kažko kito. Kažkas kitas politikui daro įtaką ir nurodo kokius sprendimus reikia priimti. Tai gali būti verslo, užsienio šalių ar atskirų visuomeninių grupių atstovai. Jų interesai dažnai kertasi su rinkėjų interesais, o dažnai būna rinkėjams kenksmingi.
5. Už kokias partijas balsuos žmonės? Kuo jos skiriasi viena nuo kitos? Konservatoriai nuo Laisvės partijos? Liberalų sąjūdis nuo socialdemokratų? Mano manymu, jie skiriasi tik žmonėmis, jų vardais ir pavardėmis, bet ne priimamais sprendimais. Visos šios partijos vieningai priima sprendimus, jei šie sprendimai liečia stambaus verslo ar įtakingos valstybėje grupuotės interesus. Ideologijos dingsta, pažadai išnyksta, atsiranda vienybė. Gaila, kad ne rinkėjų naudai.
6. Partijos pirmininkai taps visagaliais. Eilinis ir ne būtinai partijos narys lįs į subinę partijos pirmininkui ir jo aplinkai tikėdamasis gauti geresnį postą biurokratiniame valstybės ar partiniame aparate. Kuo giliau įlįsi, tuo daugiau šansų įgausi. Bėgant laikui pirmininkai išpuiks, pakils aukščiau kitų žmonių, pasijus pusdieviais, nutols nuo žmonių gyvenimo ir pradės priiminėti rinkėjams žalingus sprendimus. Įsigaliojusi partinė diktatūra, kai kuriose partijose ji jau galioja, palaipsniui su pirmininkų sugedimo laipsniu peraugs į valstybės diktatūrą. Yra tokia rizika ir ji yra reali.
Taigi siūlau nepritarti konservatorių siūlymui keisti rinkimų tvarką.