Mažai tikėtina, kad 2016 metų Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis gaus daugiausia rinkėjų balsų. Tikėtina, kad Liberalų sąjūdis gaus tiek vietų Seime, kiek jų turi dabar, o gal net mažiau. Juos, mano supratimu, gelbės ilgametis įdirbis ir administraciniai resursai.
Tai apie ką kalbėsiu straipsnyje yra ne analizės vaisius, o tik pamąstymas, kuris remiasi ne faktais, logiškomis išvadomis, o intuicija, vidiniu jutimu. Kartais intuityviai priimtas sprendimas yra geresnis nei sprendimas, „išgimdytas“ ilgo protinio darbo. Tikriausiai ne vienam iš jūsų buvo taip, kad pačioje pradžioje intuityviai jau žinote, kokį priimsite sprendimą, tačiau jo nepriimate, o surenkate faktus, juos išsamiai išanalizuojate ir padarote išvadas. Šių išvadų kontekste priimate sprendimą ir pamatote, kad pradinis sprendimas ir sprendimas po ilgo, kruopštaus darbo yra identiški. Taigi intuicijos atmesti negalima, nes ji ne visada mus klaidina.
Taip pat kalbėsiu apie nuostatą, požiūrį, kurį turiu susiformavęs arba beveik susiformavęs dėl Liberalų Sąjūdžio ir kaip ta nuostata pradėjo palengva kisti. Iki Seimo rinkimų, iki didžiosios partijų kovos dėl rinkėjų balsų liko truputį daugiau nei metai, o nuostata jau keičiasi dabar ir keičiasi ji ne į gerąją pusę.
Liberalų Sąjūdis ilgai ir sunkiai dirbo dėl savo įvaizdžio. Šių metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose Liberalų Sąjūdis atrodo įspūdingai. Mes esame KITOKIE. Mes – jauni. Mes – protingi, veržlūs, demokratiški, europietiški. Mes žinom ir mes galim. Mes – ne komunistai socialdemokratai. Mes – ne Rusijos mylėtojai (sakau tai todėl, kad Uspaskichas viešai rėmė ir dabar, tikriausiai, remia Krymo okupaciją) darbiečiai ir mes ne homofobiški tvarkiečiai. Mes esame KITOKIE. Jaučiau, kaip atgimsta dar vienas Lietuvos Sąjūdis.
Mūsų žmonės labai mėgsta KITOKIUS. Prieš kiekvienus rinkimus žmonės balsuoja už KITOKIUS. Balsavo už Valinsko partiją, balsavo už Venckienę. Nei vieni, nei kiti vėliau nepasiteisino ir nepateisino rinkėjų lūkesčių. Liberalų Sąjūdis rado kitą kelią. Jie sugebėjo, būdami valdžioje kartu su konservatoriais ir būdami ilgą laiką politikoje, įrodyti rinkėjams, kad jie yra KITOKIE. Dauguma jais patikėjo. Jeigu rinkimai būtų ne į savivaldybių tarybas, o į Seimą, tai liberalai būtų gavę daugiausia vietų Seime.
Tačiau, jie per anksti iššovė.
Mano vidinė nuostata nuo „Mes esame KITOKIE“, keičiasi į „Jie yra TOKIE PATYS“. Šis požiūrio pasikeitimas, jaučiu, kad jis vyksta ne tik mano, bet ir daugelio kitų žmonių viduje, gali pakišti Liberalų Sąjūdžiui koją Seimo rinkimuose.
Kokie veiksniai įtakoja požiūrio pasikeitimą?
Veidmainystė. Liberalų sąjūdžio vienas iš lyderių verslininkas A.Guoga viešai mūsų visuomenei aiškina, kaip jis myli Lietuvos valstybę, jos žmones, kad jis yra pasirengęs už ją kovoti ir kad jis yra didelis Lietuvos valstybės patriotas. Iš televizijos ekranų A.Guoga smerkė jaunuolius, kurie reiškė nepasitenkinimą ir pasipiktinimą privalomąja tarnyba kariuomenėje, kaip iš dangaus nukritusia ant jų galvų, karjerų, ateities planų. Kita vertus, A.Guoga vengia remti valstybę pinigais – jis nemoka mokesčių. A. Guoga 2014 metais uždirbo700 000 litų, o mokesčių sumokėjo tik 20 000 lt. Uždirbo tiek, kiek 35 vidutinį atlyginimą gaunantys Lietuvos piliečiai per metus uždirba, o mokesčių valstybei sumokėjo kaip 3 vidutinį atlyginimą gaunantys Lietuvos piliečiai. Ar jaučiate skirtumą tarp žodžių ir veiksmų?
Valdžia. Valdžia sugadina pačius geriausius žmones. Vieniems mutuoti į valdžiažmogius prireikia metų ar kelių, kitiems užtenka kelių savaičių, o gal net dienų. Nieko neturiu prieš Vilniaus merą R.Šimašių, atvirai – prieš rinkimus ir per rinkimus į Vilniaus merus jis man labai patiko, tačiau dabar, kai jį pamačiau E.Jakilaičio laidoje kalbant su buvusiu meru A. Zuoku ir susisiekimo ministru R.Sinkevičiumi, neatpažinau. Facebook‘o draugas labai taikliai parašė: „net Zuokas šalia Šimašiaus atrodo konkrečiai kalbantis“. Meras Šimašius kalbėjo bendromis frazėmis, alegorijomis, vengė tiesių atsakymų, atsakymus vyniojo į vatą, žodžiu, elgėsi kaip tikras valdžios žmogus.
Griauti, nes ne mūsų. Tas kas yra pradėta ne mūsų yra netinkama, nereikalinga ir žalinga. Visus pradėtus, įgyvendinamus ar jau įgyvendintus projektus, nežiūrint į patiriamus nuostolius, būtina atšaukti. Bendroves uždaryti, kontraktus nutraukti ir taip toliau, ir panašiai. Nežinau tikslios situacijos dėl Lietuvos avialinijų, dėl taksi bendrovių, bet tikrai žinau, kad griauti, naikinti yra daug lengviau nei statyti, kurti, išlaikyti, spręsti problemas ir daryti viską, kad būtų išvengta arba minimaliai sumažinti patiriami nuostoliai. Svarsčiau, iš kur toks liberalų elgesys, ir prisiminiau, juk jie dirbo kartu su konservatoriais, iš kurių, galbūt, ir perėmė patirtį bei žinias, kaip reikia griauti. Konservatoriams šūkis – tas, kas ne mūsų, yra rusų – yra svarbiausias valstybės valdymo principas. Sugriovė leo.lt, pastatė vae.lt. Sugriovė Achemos ir valstybės gamtinių dujų terminalą, pastatė kitą terminalą, kuriame Achema turi tiek pat akcijų, kiek galėjo turėti pirmajame. Sugriovė Lietuvos energetikos strategiją, sukūrė naują strategiją ir taip toliau, ir panašiai.
Tolerancija. Liberalų Sąjūdžio tolerancija KITOKIEMS yra normalus dalykas. Suprantu, kad homoseksualus reikia toleruoti. Jie yra tokie patys žmonės kaip ir mes. Gyvename su jais jau daug metų ir nieko neatsitiko. Suprantu juos ir toleruoju. Tačiau reklamuoti juos, keisti visuomenėje nusistovėjusias nuostatas, kurios yra įtvirtintos Konstitucijoje, inicijuoti ir stumti Civilinio kodekso nuostatas, kurios kardinaliai keičia mūsų visuomenės supratimą ir suvokimą, kas yra šeima, yra visiškai kita kalba. Kaip ir aš, taip ir daugelis Lietuvos žmonių toleruoja homoseksualius santykius, tačiau esu prieš jų reklamavimą, propagavimą ir jų santykių įteisinimą Šeimos įstatyme. Vienos lyties šeima, kuri objektyviai negali turėti vaikų, yra grėsmė Tautos ir valstybės gyvybingumui ir išgyvenimui. Kas eis ginti Lietuvos nuo okupanto?
Nenoriu, kad Liberalų Sąjūdis taptų KITOKS – tik homoseksualų interesų gynėjų ir stūmėjų – Sąjūdžiu. Noriu, kad jis taptų visos Lietuvos Sąjūdžiu.