Alfa.lt
Prieš septynerius metus Rusijos energetikos kompanijų tarpininkai Lietuvoje aukštų valdininkų ir politikų kabinetų duris kojomis atidarinėjo. Jie didžiavosi ir gyrėsi, kad jų „kišenėje“ sėdi Seimas, Prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija, VSD, pagrindiniai Lietuvos dienraščiai su visu būriu žurnalistų. Jie didžiavosi, kad gali lengvai „prastumti“ bet kokį Rusijos energetinį projektą. Ir stumdė juos – Lietuvos strateginius objektus pardavinėjo už „kapeikas“. Jie tikrai buvo stiprūs ir galingi.
Tačiau laikai keičiasi. Galingi tarpininkai tampa bejėgiai. Jie negali vykdyti savo įsipareigojimų. Niekas jų neklauso, politikai vengia viešų susitikimų. Rusijos daug metų kurta ir sukurta tarpininkų sistema, kurios pagrindinė paskirtis darant įtaką Lietuvos politikams ir aukštiems valdininkams – padėti Rusijai ir jos energetinėms kompanijoms įgyvendinti savo interesus (projektus) – Lietuvoje prarado turėtas pozicijas.
Rusijos spauda pranešė, kad Baltijos AE statyba sustabdyta dvejiems metams. Dviejų kompanijų, kurios stato atominę elektrinę Karaliaučiuje, atstovai teigia, kad darbai nevykdomi, darbininkai atleidžiami iš darbo arba išleidžiami atostogų. „Tomas Beton“ kompanijos savininkas I. Pleškov tvirtina, kad praėjusiais metais gruodžio mėnesį nutraukė betono tiekimą atominės statybai. Statytojai susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Objektas skęsta skolose.
Spauda taip pat praneša, kad Rusijos elektros energijos milžinės „Rosatom“ direktorių taryba š. m. balandžio mėnesį priėmė sprendimą sustabdyti statybas Karaliaučiuje. Informacija nebuvo paviešinta, tačiau ją žurnalistams nutekino neįvardytas, gerai informuotas šaltinis iš „Rosatom“. Jis teigė, kad Baltijos AE susidūrė su keliomis rimtomis problemomis: finansavimo ir elektros energijos pardavimo. Jiems nepavyko susitarti su Europos bankais dėl finansavimo. Jiems nepavyko rasti partnerių Europoje. Jiems nepavyko gauti Baltijos šalių, Lenkijos garantijų, kad jos pirks elektros energiją. Baltijos šalys ir Lenkija nenori turėti reikalų ir jokių sutartinių įsipareigojimų su statoma Rusijos atomine elektrine.
Rusija turėjo aiškų tikslą. Ji norėjo kartu su Europos partneriais (tarp jų ir Lietuva) už Europos bankų pinigus pastatyti atominę elektrinę. Ji tikėjosi, kad elektrinės pagaminta elektros energija per Lietuvos jungtis su Lenkija ir Švedija bus tiekiama Europai. Ji tikėjosi užkariauti elektros energijos rinką ir ją išlaikyti savo rankose, o esant reikalui panaudoti kaip įtakos svertą.
Matyt, iš anksto buvo numatyti keli veikimo scenarijai. Pirmas. Lietuva tampa Baltijos AE partnere. Ji išnuomoja arba leidžia naudotis Kruonio HE pajėgumais. Ji pastato elektros energijos jungtis į Lenkiją ir Švediją ir sudaro galimybes ja naudotis Baltijos AE. Pagal šį scenarijų Lietuva tampa elektros energijos gamybos ir tiekimo sistemos dalimi, kurioje dominuotų Rusija.
Antras scenarijus. Lietuva neprisijungia prie Baltijos AE ir netampa jos akcininke. Tačiau ji įsipareigoja pirkti elektros energiją ir leisti Baltijos AE eksportuoti elektrą per Lenkijos ir Švedijos jungtis. Toks scenarijus taip pat tiktų Rusijai.
Tačiau įvyko trečias scenarijus, kuris, greičiausiai, nebuvo numatytas. Lietuva neprisijungė prie Baltijos AE, neįsipareigojo pirkti elektros energijos ir neįsipareigojo leisti Baltijos AE pasinaudoti elektros perdavimo į Vakarus jungtimis.
Kodėl taip įvyko? Juk Rusija turi tarpininkus, kurių paskirtis įtakoti politikus, kad jie priimtų Rusijai reikiamus sprendimus, padėti Rusijai įgyvendinti jos interesus. Rusija šiems tarpininkams sudarė visas sąlygas dirbti, uždirbti, nustatyti reikalingus ryšius su politikais, aukštais valdininkais, įtakingais žurnalistais. Rusijos dėka šie tarpininkai tapo multimilijonieriais. Jiems nieko nereikėjo dirbti. Jiems reikėjo tik sukurti įtakos sistemą ir reikiamu momentu ja pasinaudoti.
Tačiau įtakos sistema nesuveikė. Visuomenės nuomonė nesukurta. Reikiama įtaka politikams ir aukštiems valdininkams nepadaryta. Turėti įtakingi ir autoritetingi žurnalistai ir visuomenės veikėjai prarasti arba neveiksmingi. Santykiai su teisėsauga įtempti ir nieko gero nežadantys. Daug metų kurtas ir galąstas įtakos bei spaudimo įrankis atšipo, surūdijo ir reikiamu momentu nesudirbo.
Gal tikrai vyksta rimti pokyčiai mūsų politikų, valdininkų ir visuomenės galvose? Gal tapome atsparūs įvairioms vilionėms iš Rytų? Gal supratome ir suvokėme, kad mūsų šalies ateitis yra ES, o ne NVS? Jeigu taip, tai malonios, džiuginančios ir vilčių teikiančios žinios.