Alfa.lt
Ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai visada siekia gauti kuo daugiau informacijos. Vienas iš būdų, kaip tai pasiekti, – užverbuoti kitus asmenis, kad šie vykdytų jų nurodymus. Pakalbėkime plačiau apie tai, kuo skiriasi neteisėti ir teisėti verbavimo metodai.
„Tris valandas labai profesionalus pareigūnas įvairiausiais būdais bandė mane lyg ir užverbuoti, kad vykdyčiau jiems palankią veiklą“, – neseniai viešai pasiskundė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Juška.
„Visas pokalbis vyko naudojant įvairias užuominas, alegorijas ir panašius triukus, kurių esmė tokia – arba tu priduodi, arba tave pakišam“, – teigė NŽT darbuotojas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcinės veiklos NŽT. Tyrimo metu jie atliko kelis poėmius šioje tarnyboje ir apklausė kelis tarnybos darbuotojus. Apklaustas buvo ir Vilniaus skyriaus vedėjas A. Juška.
Po apklausos, kuri, jo teigimu, tęsėsi tris valandas, šis NŽT darbuotojas apskundė STT pareigūnus prezidentei Daliai Grybauskaitei ir surengė spaudos konferenciją. A. Juškos teigimu, STT pareigūnas elgėsi neteisėtai ir netinkamai.
Mes nežinome, kas iš tikrųjų vyko STT pareigūno kabinete. Ar jis verbavo valdininką? Ar valdininkui tik pasirodė, kad jį verbuoja? Mes nežinome, todėl nesiremsime šia konkrečia situacija. Mes remsimės išgalvotomis situacijomis ir bandysime išsiaiškinti, koks pareigūno elgesys, verbuojant kitus asmenis, yra teisėtas, o koks galimai nusikalstamas.
Pirmasis verbavimo variantas. Pareigūnas pokalbį pradeda kalbėdamas apie nusikaltėlius, apie jų daromą žalą visuomenei, apie blogybes, kurių dėl nusikaltėlių veiklos patiria konkretūs žmonės. Pareigūnas paaiškina, kad teisėsaugos tarnyba, kurioje jis dirba, kovoja su nusikaltimais, įvairiais būdais stengiasi laiku nustatyti nusikaltėlius ir juos pasodinti į kalėjimą.
Vėliau pareigūnas ima kalbėti apie konkrečius nusikaltimų, kurie buvo užfiksuoti jūsų darbovietėje, atvejus. Jis teigia, kad turi surinkęs pakankamai įrodymų apie šiuos nusikaltimus ir jų vykdytojus, tačiau jam papildomai reikalinga jūsų pagalba. Jis sako, kad jūs esate sąžiningas žmogus, todėl tikisi, kad sutiksite bendradarbiauti.
Jūs tikrai esate sąžiningas žmogus, nedarote jokių nusikaltimų ir nuoširdžiai nekenčiate nusikaltėlių. Jūs pats esate nukentėjęs praeityje. Todėl sutinkate su pareigūno pasiūlymu dirbti jam ir padėti valstybei kovoti su nusikaltėliais.
Šis metodas vadinamas ideologiniu. Jo naudojimas – teisėtas ir priimtinas. Asmuo savo noru ir laisva valia sutinka padėti teisėsaugos tarnybai kovoti su nusikaltėliais.
Antrasis verbavimo variantas. Pokalbio pradžioje pareigūnas jums trumpai papasakoja apie tarnybos sunkią kovą su nusikaltimais ir nusikaltėlių grupuotėmis. Jis pabrėžia sunkumus, su kuriais susiduria darbe. Pamini, kad normali, tvarkinga visuomenė negali toleruoti nusikaltėlių.
Jums patinka viskas, kas susiję su šnipais ir jų veikla. Jūs apie tai skaitote knygas, žiūrite filmus ir kitas laidas, gal netgi perkate šnipinėti reikalingą įrangą. Jūs norite būti agentu 007, nes jums tai patinka.
Pareigūnas, žinodamas apie jūsų polinkį, pasiūlys jums tapti šnipu. Jis pabrėš, kad tai labai pavojingas, bet labai įdomus darbas. Jis jums duos kokį nors šnipinėjimo daikčiuką – miniatiūrinį diktofoną ar žiūronus – ir paprašys įvykdyti kokią nors slaptą, labai slaptą užduotį. Pareigūnas sudarys sąlygas jums tapti tikru šnipu.
Jūs sutiksite slapta bendradarbiauti, nes jums tai patinka. Šis verbavimo metodas – teisėtas ir priimtinas, nes jūs laisva valia ir savo noru sutikote slaptai dirbti pareigūno tarnybai.
Trečiasis verbavimo variantas. Pareigūnas kaip visada pokalbį pradeda kalbėdamas apie blogybes, kurias valstybei atneša nusikaltėliai ir jų veikla.
Pareigūnas puikiai žino, kad esate nukentėjęs nuo savo tiesioginio viršininko, kad turite priežasčių jo nekęsti. Jūsų viršininkas žadėjo paskirti jus į aukštesnes pareigas, tačiau, atėjus laikui priimti sprendimą, pasirinko kitą pavaldinį.
Pareigūnas, žinodamas šias aplinkybes, antroje pokalbio dalyje neigiamai atsilieps apie jūsų viršininką, o jei matys, kad jį palaikote ir pasiduodate šiai pokalbio krypčiai, drąsiai pasakys, kad jūsų viršininką galima „pastatyti“ į vietą, nes jis yra prisidirbęs, galimai daro nusikaltimus. Pareigūnas žino, kokia jūsų vidine styga reikia groti.
Jūs, vadovaudamasis keršto jausmu, sutiksite padėti pareigūnui kovoti su bloguoju viršininku. Šis verbavimo metodas yra teisėtas ir priimtinas, nes jūs laisva valia ir savo noru sutiksite pareigūnui teikti informaciją apie savo viršininką ir ne tik apie jį.
Ketvirtasis verbavimo metodas. Pareigūnas ant stalo prieš jus išdėlioja nuotraukas, kuriose jūs šėliojate su gražia moterimi, o gal net moterimis. Nuotraukos atviros ir jas galima drąsiai priskirti pornografinei medžiagai. Pareigūnas žino, kad esate šeimos žmogus, kad turite kelis vaikučius, kad saugote ir norite išsaugoti savo šeimos židinį. Pareigūnas taip pat žino jūsų didelę silpnybę – aistrą gražioms moterims, o gal net berniukams, kuriai negalite atsispirti. Pasitaikius pirmai progai, puolate tenkinti savo įgeidžius. Pareigūnams pavyko viską nufilmuoti.
Pareigūnas žiūri jums į akis ir leidžia jums pasirinkti: arba dirbate jam, arba šiandien vakare šias nuotraukas kartu su savo artimaisiais žiūrėsite internete. Šiais laikais plačiai paskleisti informaciją vieni niekai.
Jūs sutinkate slaptai dirbti pareigūnui savo noru ir laisva valia. Tiesa, jūsų noras atsirado tik po to, kai supratote, kad kito realaus pasirinkimo neturite, tik sutikti. Tačiau įstatymo, kuriame būtų parašyta, kad sutikimas padėti rinkti informaciją tarnyboms turi būti savanoriškas, pareigūnas nepažeidžia. Taigi ir šis verbavimo variantas – teisėtas ir priimtinas.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
