Alfa.lt
Kaip balsuoti: už ar prieš skalūnines dujas? Šis klausimas kankina ne vieną Lietuvos pilietį. Visuomenė yra pasidalijusi į dvi stovyklas. Viena pusė aršiai ir agresyviai teigia, kad skalūninės dujos yra gėris, aukso kalnai. Jeigu jas pradėsime išgauti, tai visi tapsime labai turtingi. Kita pusė nenusileidžia ir teigia, kad skalūninės dujos yra blogis ir nuodai. Jeigu leisime jas išgauti, tai užteršime gamtą, geriamą vandenį ir sugadinsime sveikatą. Kokį sprendimą priimti? Kaip balsuoti?
Straipsnyje pateiksiu savo nuomonę apie skalūnines dujas. Prisipažinsiu, kad ilgą laiką neturėjau pozicijos ir negalėjau pasakyti nei už, nei prieš. Tačiau ateina laikas, kai reikia apsispręsti. Nesu mokslininkas, šios srities žinovas, ekspertas. Esu paprastas Lietuvos pilietis, kuriam rūpi šalies ateitis. Todėl argumentai, kuriuos pateiksiu, bus paprasti ir man suprantami.
Kadangi vyksta agresyvus ir didelis informacinis karas dėl skalūninių dujų, tai viešojoje erdvėje galima aptikti begalę vienos ir kitos pusės sukurtų ir skleidžiamų propagandinių įrodymų. Visi jie yra tendencingi ir neverti dėmesio vien tik todėl, kad už jų stovi stambių korporacijų geopolitiniai interesai. Nepasiduokite dezinformacijai ir neapsikraukite nereikalinga, tiesos ir melo pagrindu sukurta informacija.
Problemos esmė (prigimtis ir išgavimo metodas)
Prieš pradedant nagrinėti kokią nors rimtą problemą visada reikia išsiaiškinti problemos esmę. Ją suprasti. Tai nėra lengva užduotis.
Giliai po žeme (2–3 km. gylyje) galima rasti skalūnines uolienas. Sulyginimui geriamas vanduo aptinkamas 500–700 m. gylyje. Skalūninėse uolienose yra uždaryti dujinio ar skysto pavidalo degūs dujų burbuliukai. Jie yra užspausti ir pajudėti iš vietos negali.
Ilgą laiką žmonės suko galvas, kaip skalūnines dujas išgauti. Dirbo mokslininkai, verslininkai, valdininkai. Visai neseniai dujų išgavimo problemą išsprendė amerikiečiai. Jie pirmi pradėjo jų gavybą.
Dujų išgavimo metodas nėra sudėtingas. Pirma į žemę statmenai ir horizontaliai yra išgręžiamos skylės. Į jas įleidžia metalinius vamzdžius. Vamzdžius sandarina betonu. Tuomet į žemės gelmes nuleidžia sprogstamuosius užtaisus ir juos susprogdina. Jie išjudina skalūnines uolienas, suplėšo jas ir išlaisvina uždarytus dujų burbuliukus. Tuomet į gręžinius dideliu slėgiu pumpuoja specialų skystį, kuris susideda iš vandens, smėlio ir apie 600 rūšių cheminių medžiagų. Skystis prasiskverbia į visus sprogimo suplėšytų skalūninių uolienų plyšius. Jis susimaišo su degiais dujų burbuliukais ir kartu su jais grįžta atgal į žemės paviršių. Speciali technika išskiria dujas iš skysčio ir jas surenka į talpas, o panaudotą užterštą vandenį sunaikina. Toks dujų išgavimo metodas vadinamas hidraulinio plėšymo technologija.
Argumentai prieš
2011 m. birželio mėn. Europos Parlamento vidaus politikos Generalinio direktorato užsakymu atlikta studija „Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“ įrodo, kad per skalūnų dujų gavybą, naudojant agresyvias hidraulinio plėšymo technologijas požeminis ir paviršinis vanduo yra masiškai teršiamas cheminėmis medžiagomis.
2012 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija paskelbė, kad dėl didelio pavojaus žmonėms ir gamtai būtina atkreipti dėmesį, kad ieškant dujų žemės gelmės teršiamos akrilomidu, benzenu, etilo benzenu, izopropilbenzenu, naftazenu, tetranatrio etilendiamintetraacetatu ir t.t. Akrilamidas yra nervų sistemos nuodas, benzenas – vienas iš vėžio sukėlėjų. Kompanijos, kurios užsiima skalūninių dujų gavyba, įslaptino specialaus skysčio sudėtį. Tai komercinė paslaptis. Niekas tiksliai negali pasakyti, kokias chemines medžiagas jie naudoja.
JAV Pitsburgo miesto, kuris yra skalūnų dujų gavybos zonoje, valdžia nuo 2011 m. pataria gyventojams negerti vandentiekio vandens ir nenaudoti jo maisto ruošimui.
Argumentai už
Geologų skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 585 mlrd. kubų skalūnų dujų. Tiek išteklių šalies poreikiams patenkinti pakaktų 30–50 metų, o išteklių vertė preliminariai galėtų siekti iki 30 mlrd. JAV dolerių. Jeigu ši informacija yra teisinga ir jeigu Lietuva sugebės išgauti šias dujas, tai mūsų valstybė taps turtinga. Gyventojų gyvenimo lygis pagerės, pensininkai gaus didesnes pensijas. Verslas taps konkurencingesnis. Dujų ir elektros kainos ženkliai sumažės. Prasidės ekonominis pakilimas. Daugės darbo vietų. Žodžiu, visų mūsų gyvenimo lygis pakils kelis kartus.
Kita nauda yra energetinė nepriklausomybė. Pradėjus išgauti savo dujas tapsime nepriklausomi nuo Rusijos. Rusija daugiau nediktuos mums sąlygų. Bus pasiektas pagrindinis konservatorių partijos suformuluotas tikslas energetikos sektoriuje – tapti energetiškai nepriklausomais.
Skalūnų dujų išgavimas yra saugus ir nekenksmingas. Neigiamos įtakos gamtai ir žmonių sveikatai nedaro. Tai patvirtina atlikti tyrimai, studijos.
Tai kokį sprendimą priimti? Kaip balsuoti? Norėtųsi balsuoti už, nes norisi kad mes, mūsų vaikai, anūkai gerai gyventų. Tačiau teigiamą sprendimą priimti trukdo keli svarbūs veiksniai.
Pirmas veiksnys. Nėra aiškaus ir konkretaus įstatymo, kuris reglamentuotų skalūninių dujų gavybos procesą nuo pradžios iki pabaigos, kuris numatytų atsakomybę ir kompensavimo mechanizmą už padarytą žalą.
Antras veiksnys. Nėra pasitikėjimo valdžia. Jie per dvidešimt su trupučiu metų neįrodė, kad yra pasirengę ginti visuomenės, valstybės interesus. Jei mes pradėsime išgauti skalūnines dujas, tai kur garantija, kad dujų ir elektros kaina ženkliai sumažės, kad žmonių gyvenimas pagerės, kad politikai ir valdininkai pradės daugiau rūpintis ne savo asmeniniais, o visuomenės, valstybės interesais? Garantijų nėra. Reikėtų paklausti taip: „Ar jūs tikite politinėmis partijomis?“ Atsakymą rasite visose atliktose visuomenės apklausose. Jis yra vienareikšmis: „Ne, nepasitikime“.
Šiuo metu, šiomis sąlygomis aš balsuoju prieš skalūnines dujas. Turime du labai brangius išteklius: skalūnines dujas ir geriamą vandenį. Niekur jie iš mūsų žemės gelmių nedings. Palaukime geresnių laikų, kai atsiras patikimesnės skalūninių dujų išgavimo technologijos ir kai politikai įrodys, kad jais galima pasitikėti ir tikėti, kad jie išmoko atstovauti ir ginti visuomenės interesus.