Kastytis Braziulis. Valdžia skatina žmones emigruoti

Kaip mūsų politikai, esantys Seime ir turintys galias spręsti svarbiausius valstybės klausimus, sprendžia esminę Lietuvos problemą – emigraciją?

Jie siūlo visoms politinėms partijoms susitarti ir pasirašyti deklaraciją, kad jos pripažįsta, jog emigracija yra problema Nr.1 ir ją reikia spręsti. Politikai, jų padėjėjai, kelios darbo grupės, pasėdėję prie darbo stalo, sukurs ilgą programą: skatinsim, gerinsim, didinsim, plėsim, žiūrėsi, atkreipsim dėmesį, skirsim ir taip toliau, ir panašiai. Po kelių mėnesių ilgų diskusijų partijos pasirašys deklaraciją, ir net konservatoriai pasirašys, jei jiems lieps pasirašyti prezidentė. Ir darbas bus atliktas. Programa atsiguls į biurokratų darbo stalo apatinį stalčių ir visi apie ją užmirš iki rinkimų.

Tikrovėje valdžia daro viską, kad žmonės išvažiuotų iš Lietuvos ir negrįžtų. Sodra pradėjo negailestingą medžioklę tų, kurie išvyko iš Lietuvos, kurie per sunkų prakaitą susikūrė sau gyvenimus užsienyje, kurie į Lietuvą siunčia dideles pinigų sumas. Sodra pradėjo medžioti emigrantus. Sodra jiems suteikė naują vardą – skolininkas, asmuo, kuris yra skolingas Lietuvos valstybei ir Lietuvos valstybė jį medžioja tam, kad išieškotų iš jo skolą. Negana to,kad Lietuvos valstybė sudarė itin sunkias žmogui sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje ir faktiškai jį privertė išvykti iš Lietuvos, ji jį kaip baisų nusikaltėlį persekioja užsienyje.

Mūsų politikai siūlo referendumą dėl dvigubos pilietybės. Juk visi supranta, kad referendumas dažniausiai neįvyksta, nes balsuoti neateina tiek žmonių, kiek reikia. Įstatymas yra neparankus referendumams vykdyti, nes reikalauja didelio žmonių aktyvumo bei dalyvavimo jame. Jei jų nėra, tai ir referendumas neįvyksta. Taigi šis referendumas dėl dvigubos pilietybės neįvyks, o šis klausimas itin svarbus emigrantams nebus išspręstas ir jis kabos ore tol, kol neliks lietuvių Lietuvoje. Valdžia bijosi žmonių, kurie gyvena užsienyje, kurie yra sunkiai pasiekimi ir sunku juos kvailinti, ir kurie turi savo nuomonę, nes kitoje šalyje išmoko suprasti savo teises ir jas ginti.

Mūsų politikai rengiasi didinti mokesčius žmonėms, kurie užsiima individualia veikla. Šioje asmenų grupėje daugiausia yra žmonių, kurie užsiima kūryba: muzikantai, šokėjai, aktoriai, rašytojai, žurnalistai. Žmonės dirba, moka mokesčius ir neprašo valstybės paramos, nereikalauja iš jos geresnių sąlygų. Jie ir taip pakankamai moka. Tai dabar valdžia, užuot paskatinusi žmones užsiimti individualia veikla, daryti viską, kad patys save išlaikytų, ji tuos, kurie taip padarė, dar labiau apmokestins ir atims ir taip sunkiai uždirbamus pinigus.

Mūsų valdžia, ją remiantys banko analitikai kiekvieną savaitę per televizijų laidas, naujienų portalus aiškina žmonėms, kad jokiais būdais negalima kelti atlyginimų, nes jei juos pakels, tai bankrutuos Lietuva. Tačiau valdžia nieko nedaro ir net negalvoja apie tai, kaip priversti verslininkus mokėti mokesčius, nes dabar išeina taip, kad kuo daugiau verslininko įmonės uždirba, tuo mažiau mokesčių valstybei jis sumoka. Neseniai žiūrėjau tokią lentelę, kurioje yra išdėstytos ir palygintos gyventojų, gyvenančių ES valstybėse, įvairios išlaidos. Lietuvoje tarp visų šių valstybių itin stipriai išsiskyrė pinigų suma, skiriama maistui. Ir kodėl taip, pagalvoji? Atsakymas yra vienos stambios įmonės reklaminiame šūkyje: „Apie viską pagalvota“.

Kitas valdžios priemones, kurios verčia žmones išvažiuoti iš Lietuvos ir negrįžti, įvardinkite jūs. Jų yra apstu.

Ir ką jie, politikai, galvoja? Ką tik į Seimą atėję nauji politikai praėjus keliems mėnesiams tampa senais politikieriais. Nejaugi iš tikrųjų tai yra valstiečių rinkiminė programa, kurios dėka jie laimėjo rinkimus? Aš asmeniškai stipriai abejoju.

Pažiūriu į savo pažįstamus. Jų tarpe yra nemažai išvykusių. Pasikalbu su jais, kartais susitinkame. Visi, pabrėžiu, visi jie su savo šeimomis išvyko ne savo valia, o buvo priversti išvykti. Sąlygos, kurias sukūrė mūsų politikai, privertė juos išvykti. Jie čia, gaudami kelis šimtus eurų, neišgyvena ir neišlaiko savo šeimų. Jie nori grįžti į Lietuvą, į ten, kur užaugo, į ten, kur visi kalba tavo kalba, į ten, kur tau viskas yra žinoma ir miela. Būtų kvaila ir nesuprantama, jei jie nenorėtų grįžti prie savo šaknų. Tačiau jie negali grįžti – dėl kvailos politikų politikos.