Kas darosi?
Viešinti, viešinti ir viešinti.
Bijau, kad į paviršių iškyla tik vienetiniai atvejai, o daugelis tyrimų, žmonių persekiojimų bei likimų sužlugdymų vis dar yra tamsoje. Žmonės bijosi kalbėti. Jie būna patenkinti, kad galų gale viskas pasibaigė, nežiūrint į tai, kiek daug sveikatos, laisvės, pinigų prarado, nežiūrint į tai, kiek daug kentėjo ir patyrė žalos artimieji.
Reikia gintis ir ginti savo teises iki paskutinio atodūsio. Kitaip…, kaip Rusijoje, … sutraiškys.
Štai tokios žmonių istorijos (skaityti ČIA) turi pasiekti kiekvieną Lietuvos pilietį ir jį įpykinti, suerzinti esama padėtimi iki tokio lygio, kad jis norėtų ją pakeisti.
