Papasakosiu Jums, gerbiamieji, istoriją apie operacija X, kurios tikslas užimti Černobylį. Pagrindinį vaidmenį atlieka FSB agentai, antraeilės atiteko Ukrainos išdavikams.
Dar praėjusių metų lapkritį FSB vieno padalino vadovas iškvietė kelis karininkus ir pasakė jiems, kad reikės važiuoti į komandiruotę, į Ukrainą. Pagrindinis tikslas – padėti Rusijos kariams užimti Černobylį. Atominė elektrinė turi krist iš karto, be jokio mūšio ir be aukų. Pakelt rankas ir pasiduoti. Vadovas davė jiems čemodaną pinigų, kelias bylas susipažinti su ten jau veikiančiais jų agentais ir išsiuntė į Ukrainą.
Žvalgai, apsimetę turistais, atvyko į Slavutyč miestą, neseniai pastatytą, kuriame gyvena Černobylio elektrinės darbuotojai. Įsitaisė jie ten ir pradėjo dirbti. Pradžioje nustatė kontaktą su išdaviku iš Ukrainos saugumo, kuris kuravo elektrinę ir buvo FSB agentas. Jis žinojo viską. Visas atominės gamyklos silpnąsias vietas. Pažinojo žmones, turėjo savo agentų tinklą. Jis viską išpasakojo FSB‘ešnikams ir pažadėjo padėti. Netrukus prie jų prisijungė kitas išdavikas, Ukrainos saugumo generolas. Prasidėjo darbas. Karininkai, jų agentai susitikinėjo su žmonėmis iš elektrinės, kalbėjosi su jais, vienus greitai įkalbėdavo, su kitais sunkiau būdavo. Aršių, proukrainietiškų neliesdavo, bijojo gauti į dantis. Ukrainos saugumo nebijojo, nes ten sėdėjo jų žmogus, kuris valdė informaciją ir neleido jai nutekėti į tikrų saugumiečių rankas.
Atėjo valanda X, vasario 24. Karas. Rusai puolė plačiu frontu. Kai jų kariai priartėjo prie Černobylio, tai net 169 nacionalinės gvardijos kariai padėjo ginklus, nesipriešino. Jie jau buvo paveikti. Rusai lengvai užėmė atominę, nebijojo jos pult, nes žinojo, kad ten yra savų. Čia FSB gerai padirbėjo.
Kokie pagrindiniai išdavikų motyvai? Vieni parsidavė dėl pinigų. Pinigai daug ką sprendžia. Labai dideli pinigai atidaro visas duris. Kiti dirbo jiems iš idėjos, nes tiki rasijos pasauliu. Yra prorusiški iki kaulo smegenų, o dar kiti tiesiog patikėjo, kad Rusai yra stipresni, kad priešintis yra beprasmis darbas, tai kam kentėt ar mirt? Žodžiu, realistai, kaip jie save vadina.
Ir galutinis rezultatas. Visi šie išdavikai yra teisiami. Baudžiamos bylos guli pas prokurorą ant stalo. Daugelis iš jų pabėgo, metę darbus, namus, šeimas į savo mylimą rasiją. Neras jie ten ramybės ir nereikalingi jie tenais. Išdavikai niekur nėra vertinami. Nuo jų, kaip nuo parazitų bėga kiti. Niekas su jais nenori dirbti, turėti reikalų ar bendrauti. Likimas jų aiškus – liūdnas, skurdus. Viena kančia. Praeis metai, kiti ir jie supras, kad reikėjo ginti, o ne iškelti rankas.
Valentin Veter, saugumo pulkininkas, atominės elektrinės vadovo pavaduotojas, atsakingas už elektrinės saugumą. Išdavikas. Bandė bėgti iš Ukrainos – sulaikytas ir uždarytas. Laukia teismo. Sės ilgiems laikams.
Andrei Naumov, saugumo generolas, valdybos, atsakingos už vidaus saugumą, vadas, atleisto saugumo vadovo Bakanovo „dešinioji ranka“. Pabėgo iš šalies. Sugavo jį Serbijoje. Su savimi turėjo 125 tūkstančiuus JAV dolerių, 608 tūkstančių eurų, du brangakmenius. Sėdi Serbijoje, laukia kol bus išvežtas į Ukrainos kalėjimą.