Kastytis Braziulis. Vokietija – Rusija: ką reiškia Lietuvai Vokietijos svarbių veikėjų pasisakymai?

Kai tik Rusija paskelbė apie karių patraukimą nuo Ukrainos sienos, tai Vokietija tikrąja ta žodžio prasme pratrūko.

Kandidatė į Vokietijos kanclerio postą Analena Bebrok pasisakė prieš ginklų gynybai pardavimą Ukrainai: būtina kalbėtis su Rusija, o ne kelti įtampas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras H.Maas pasisakė prieš spaudimo Rusijai didinimą: negalima kalbėtis vien tik sankcijomis, būtinas dialogas.

Vokietijos Ekonomikos ir energetikos ministras P.Altmajeris pareiškė, kad negalima susieti dujų vamzdžio „Šiaurės srautas -2“ statybų su A.Navalno problema: tai yra visiškai skirtingos temos. Dujotiekį būtiną užbaigti, nežiūrint į tai, kad jam prieštarauja JAV, Ukraina ir Baltijos valstybės.

Saksonijos premjeras M.Krečmeris pareiškė, kad būtina užbaigti Ukrainos klausimą: su Rusija reikia kalbėtis, nes gyvename viename kontinente ir esame priklausomi vieni nuo kitų. Jis lankėsi Maskvoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministras H.Maas pasisakė prieš ginklų gynybai pardavimą Ukrainai.

Štai taip. Vokietija – Rusija. Neatsiejamos draugės. Partnerės. Kai vienos valstybės stengiasi tapti energetiškai nepriklausomomis nuo Rusijos, tai Vokietija siekia tapti energetiškai priklausoma nuo Rusijos.

Po tokių Vokietijos svarbių veikėjų pasisakymų pradedi abejoti Vokietijos ryžtu ginti Lietuvą, jei ji būtų Rusijos užpulta. Tikriausiai viskas baigtųsi giliu padūsavimu, susirūpinimo išsakymu ir… aktyvesnėmis dujotiekio statybomis.

Gerai pasakė vienas Ukrainos diplomatas: šiandien gavome neigiamus atsakymus dėl NATO ir dėl ginklų gynybai – negalima tikėtis pagalbos, reikia pasitikėti tik savo jėgomis.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
21 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Scroll to Top
21
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x