Dominykas Griežė | Alfa.lt
Penki aukšti buvę ir esami Policijos departamento ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, įtariami tuo, kad žinojo apie Drąsiaus Kedžio galimai 2009 m. spalį surengtas žudynes, vis dar negali ramiai atsipūsti – nors antradienį Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro Arūno Vereniaus skundą, turėjo paskelbti, ar pagrįstai šie pareigūnai išteisinti, ar vis dėlto turi atsakyti už galimai padarytus nusikalstamus veiksmus, galutinis taškas šioje istorijoje dar nepadėtas. Teisėjų kolegija paskelbė, kad, užuot paskelbusi savo verdiktą, atnaujina įrodymų tyrimą – iš naujo aiškinsis, kas šioje istorijoje sako tiesą, o kas nutyli.
Dar kartą apklaus „patologinį melagį“
Atlikti dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą apklausti svarbiausią šios bylos liudytoją Mindaugą Žalimą, taip pat leisti pasisakyti ir užduoti klausimų penkiems kol kas nekaltais laikomiems pareigūnams.
Tokį verdiktą teisėjų Stasio Punio, Audriaus Cinino ir Arūno Kisieliaus kolegija paskelbė antradienio popietę.
Patologiniu melagiu laikomo M. Žalimo parodymai buvo pagrindinis įkaltis prieš aukštus pareigūnus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas M. Žalimo pateikta versija nepatikėjo. Kaip paaiškėjo, ne veltui – klausimų kilo ir Vilniaus apygardos teismui, kuris nutarė, kad būtina dar kartą apklausti prieštaringai vertinamą liudytoją.
Žinojo apie rengiamas žudynes?
Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis, taip pat LKPB Nusikaltimų tyrimo 1 valdybos 1 skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis ir jam pavaldūs pareigūnai Vitalijus Vitkovskis ir Dariušas Sinkevičius teismuose kelerius metus aiškinosi dėl 2009 m. spalio 5 d. Kaune įvykdytų žudynių, kurių metu buvo nušauti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.
Bylos duomenimis, V. Račkauskas ir T. Ulpis žinojo apie žudynes, kurias, kaip įtariama, įvykdė D. Kedys – 2009 m. rugsėjo viduryje į Policijos departamentą atvykęs D. Kedžio bendrininku turėjęs tapti M. Žalimas atskleidė mirusiojo planus T. Ulpiui. Tačiau aukšti pareigūnai, anot prokurorų, žinodami apie D. Kedžio planus, ne tik neužkirto žudynėms kelio, bet vėliau ir ėmė slėpti savo nusikalstamą aplaidumą ir maskavo savo veiksmus, o M. Žalimo prašė tylėti, kuris ir tylėjo, kol po kelerių metų davė interviu televizijai.
Dar kartą M. Žalimas, bylos duomenimis, Policijos departamente apsilankė 2009 m. spalio 4 d. – žudynių išvakarėse.
Bylos metu T. Ulpis pripažino, kad M. Žalimas iš tiesų lankėsi Policijos departamente, tačiau teigė, kad lankytojas pateikė tokią nekonkrečią ir nepatikimą informaciją, kad juo tiesiog nebuvo patikėta.
Bylą dėl galimo aplaidumo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerijus Paškevičius dar 2014 m. gruodį išteisino visus penkis pareigūnus, konstatavęs, kad pagrindinio liudytojo M. Žalimo parodymai nepasitvirtino – bylos metu teisiamieji tvirtino, kad M. Žalimas yra melagis.
Patys išteisinti pareigūnai tuomet teigė, kad ši byla buvo tuometinio generalinio komisaro, dabartinio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio bandymas susidoroti su jam neįtikusiu V. Račkausku.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.