Dalijamės keliomis socialiniuose tinkluose jau pasklidusiomis pastabomis ir nuomonėmis prezidento metinio pranešimo tema. Jas paplatinti pasiūlė skaitytojai. Šią apžvalgą, dalijimąsi įžvalgomis kiekvienas galime pratęsti straipsnio komentaruose.
Belaukiant pranešimo – Povilo Girdenio pastaba
Metinis prezidento pranešimas šiemet turėtų prasidėti žodžiais „Mieli kaukėtieji Lietuvos žmonės“…
Jūratė Laučiūtė: Jau numatau, koks žviegimas kils elitiniame tvarte
Klausausi metinio Prezidento pranešimo ir jau numatau, koks žviegimas kils elitiniame tvarte. Ir pirmiausia Prezidentas bus kaltinamas tautos kiršinimu, nes nuomonę apie vyriausybės darbus išsakė nors ir taktiškai, bet pakankamai atvirai…
Tikiuosi, kad Prezidentas ir jo komanda numatė, kokios valdančiųjų reakcijos susilauks šis pranešimas, ir pridengė nervus ir jausmus „stora oda“?
Agnės Širinskienės pastebėjimai apie emocijas Seimo salėje
Valdantiesiems šiandien Prezidento metinio pranešimo metu teko patiems pasižiūrėti į veidrodį ir… išvysti save.
Labiausiai nustebino net ne po to sekę jų komentarai žiniasklaidai, kaip tą tekstą reikėtų interpretuoti, o tai, kokios nenuslėptos emocijos buvo posėdžių salėje. Antai, TS-LKD frakcijos pusėje nuskambėjo juokas Prezidentui pradėjus kalbėti apie tai, kad valdantieji netrukus paliks valstybę be Referendumo įstatymo ir piliečiai neteks realių Konstitucijoje jiems garantuojamų teisių savo nuomonę pareikšti referendumo būdu. Ką tas juokas reiškia, jei ne mėgavimąsi savo galiomis ir tiesioginiu kenkimu demokratijai?
Stebina ir tai, kad pranešimo pabaigoje kai kurie valdantieji nesugebėjo peržengti savo ambicijų ir bent jau iš pagarbos paploti. Bet, matyt, tokia ta naujoji politinė kultūra.
Saudargas Paulius. Prezidento metinis pranešimas – postpandeminė kalba
Apibendrinant: Prezidentas ir gyrė, ir kritikavo. Kalbant apie tendencingus naratyvus, išskirčiau du: tolesnis „gerovės valstybės“ kūrimo poreikio naratyvas bei naujas „valdžios vs žmonių“ tam tikros takoskyros naratyvas.
Prezidento kalba yra postpandeminė. Tarsi ženklinanti dviejų visiškai skirtingų etapų ribą. Žvelgiama su viltimi į ateitį, tuo pačiu kritiškai įvertinant sudėtingą praėjusį laikotarpį: „Už mūsų nugarų – įtampos, praradimų ir nerimo metai, pažymėti pandemijos ženklu. […] Susitinkame šiandien tarsi ant slenksčio“. Pranešimo pradžioje pabrėžtas svarbus šeimos vaidmuo. Daug dėmesio skirta per pandeminį karantiną tik dar labiau išryškėjusioms problemoms švietimo srityje ir socialinės atskirties, nelygybės žaizdoms. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Seime svarstomas jo inicijuotas NPD didinimo įstatymas, paragino jį priimti: „Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali“. Kita vertus, vėliau Prezidentas pagyrė valdžios veiksmus socialinėje srityje ir socialinės atskirties mažinime, tai ir socialinės garantijos ligos ir vaikų priežiūros atvejais, vienkartinės išmokos senjorams ir vaistų priemokos jiems, prastovų subsidijos, vienkartinės išmokos vaikams, išaugusi senatvės pensija. Įgėlė neatsakingam verslui teigdamas, kad „kol dalis verslų laukė vėluojančios pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas“.
Apskritai pranešimo pirmojoje dalyje Prezidentas labai daug dėmesio skyrė „gerovės valstybės“ kontekstui, socialiniams klausimams, senjorų, neįgaliųjų problemoms.
Nežinau, ar reikia stebėtis, bet, apskritai, Prezidentas gana kritiškai įvertino vyriausybės lyderystę, pandemijos valdymo kontekste, nurodydamas, kad nemažai lyderystės „iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą“.
Taip pat išreiškė poziciją, kad kultūros įstaigos galėjo būti visuomenei atvertos anksčiau. Pakvietė suremti pečius ir padėti kultūrai pakilti: „tai – mūsų nacionalinės tapatybės pamatas ir visuomenės atrama“.
Kalbėdamas apie nacionalinį saugumą, Prezidentas įvardino ne tik išorines grėsmes, o ir vidines įtampas. Siekiant didesnio piliečių pasitikėjimo valstybe ir valdžia, bei mažinant vidinį susiskaldymą, Prezidentas pasiūlė žengti tris žingsnius:
1) labiau atsiklausti tautos nuomonės – daugiau referendumų;
2) palikti galimybę tiesiogiai rinkti merus;
3) suteikti galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų amžiaus.
Žinoma, adekvatus dėmesys pranešime skirtas ir iššūkiams iš užsienio: „Už Lietuvos rytinių sienų – nestabili erdvė, kur paminamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvo pasaulio taisyklės, kur veiksmo filmų prisižiūrėję diktatoriai įsijaučia į teroristų vaidmenį ir grobia keleivinius lėktuvus.“ Prezidentas paskatino didesnį dėmesį skirti rytų partnerystei, taip pat santykiams su Lenkija, pasidžiaugė, kad „Su Lenkija ir Ukraina mezgame partnerystę vadinamojo Liublino trikampio formatu“. Žinoma, atkreiptas dėmesys į energetinės nepriklausomybės stiprinimą ir spartesnį elektros tinklų sinchronizavimą su KET.
Baigdamas Prezidentas atkreipė dėmesį į stiprėjančią pilietinę visuomenę.
Negaliu nepastebėti, kad daug dėmesio įvairiais kampais buvo skirta tam tikrai takoskyrai „valdžia – žmonės“…
Andriaus Švarplio akcentai
Pagaliau po ilgo laiko turime Prezidentą, kuriuo galime didžiuotis! Dar ne pilnai, dar ne visiškai, bet pagaliau jau bent į tą pusę.
Todėl šiandien kviečiu visus politikus atsigręžti į tautą ir išgirsti, kas jai rūpi ir skauda. Tai bus sunku padaryti, skirstant Lietuvos žmones į „savus“ ir „svetimus“, „PROGRESYVIUOSIUS“ IR „KAIMIETUKUS“.
Dar nesubrendome kaip demokratinė valstybė, jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose. NUO KADA PRADĖJOME BIJOTI MŪSŲ ŽMONIŲ? AR BIJOJOME JŲ BALSO SĄJŪDŽIO LAIKAIS? Dar nesame brandi demokratija, jeigu puolame menkinti savo piliečius, turinčius kitokią nuomonę, nei PATYS SAVE PASODINĘ Į SOSTĄ IR VIEŠOJOJE ERDVĖJE ĮSITVIRTINĘ TIESOS MINISTERIJOS ATSTOVAI.
Pirmasis – sudarykime Lietuvos piliečiams realias sąlygas pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės gyvenimo klausimais REFERENDUME.
Antrasis – užtikrinkime Lietuvos žmonėms galimybę ir toliau TIESIOGIAI RINKTI MERUS.
Trečiasis – pasitikėkime Lietuvos ateitimi – jaunimu ir suteikime jam galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų amžiaus. (Šitam labai nepritariu; matome, kokias nesąmones daro dabar Seime daug vyresni vaikai).
Pasakysiu trumpai – esu už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau NEPAŽEIDŽIANT IR NEIŠPLAUNANT KONSTITUCIJOS 38 STRAIPSNIO.
Atremti iškylančias grėsmes galime užsitikrinę aktyvų JAV įsitraukimą į mūsų regiono saugumą. Turime siekti, kad LIETUVOJE NUOLAT BŪTŲ ROTACINĖS JAV PAJĖGOS, o nuolatinės dislokuotos kuo arčiau mūsų sienų. Apie tai kalbėsiu ir kitą savaitę vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu.
Per pastaruosius dvejus metus pavyko atgaivinti strateginę PARTNERYSTĘ SU LENKIJA aukščiausiu lygiu.
Naujajame EUROPOS SĄJUNGOS biudžete Lietuvai skirta kur kas daugiau lėšų nei bet kada – 14,5 MILIJARDO EURŲ.
Tenka pripažinti, kad TRYS NENUOSEKLIŲ, VIENA KITAI PRIEŠTARAUJANČIŲ ŠVIETIMO REFORMŲ DEŠIMTMEČIAI PADARĖ MŪSŲ JAUNIMUI DIDELĘ ŽALĄ.
Pirma, būtina nuosekliai didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą bent iki 2 proc. BVP.
Valstybę ir visuomenę bandoma skaldyti ir skandinti beprasmiuose politinės galios žaidimuose, kurie nedera su atsakingo valdymo principais.
Mokesčių srityje nuo seno egzistuoja lygesni už lygius. Dideles pajamas iš kapitalo gaunantieji vis dar moka mažesnius mokesčius nei kur kas mažiau uždirbantys samdomi darbuotojai.
Nė vienas mūsų neturime Tėvynės meilės monopolio. Tad prisiminkime savo pareigą ir konstitucinę priesaiką – tarnauti Lietuvai ir jos žmonių gerovei.
Kai Lietuvos Tauta yra atvira permainoms, vieninga ir pasitikinti savimi, NEVARŽOMA POLITINĖS CENZŪROS ir primetamų stereotipų, niekas jos nesustabdys.