Kelmės rajone sudaužyta atminimo lenta Lietuvos partizanams

Kelmės rajone, Virtukų miške, sudaužyta atminimo lenta žuvusiems Lietuvos partizanams. Tai, kad ji sudaužyta, buvo pastebėta liepos 21 d., sekmadienio vakarą. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kelmės rajono meras įvykį vadina vandalizmo aktu. Vietiniai gyventojai mano, kad šis išpuolis susijęs su liepos 22 d. minimomis Virtukų kautynių metinėmis.

LDK palikuonys | Veidaknygė

Pirma kova bus viduje, su vidiniu priešu

Atmosfera kaista, vis daugiau mažesnių ar didesnių, reikšmingų, ar daugeliui nereikšmingų dalykų vyksta aplink mus.

Tik mes besisukdami kasdieninėje veikloje nelabai linkstame tam skirti savo brangaus laiko.

Laiko, kurio paskui tiesiog nebeturėsime, ir tai ne paranoja.

Dažnai adresuotas klausimas dabar, ką darysim kai ateis karas ir pas mus?

Atsakymas labai paprastas: bandysime išsaugoti moteris ir vaikus, o paskui pasitikti priešą iš už sienos.

Tačiau pirma kova bus viduje, su vidiniu priešu. Ir ji bus labai šlykšti. Nes vidinis priešas ruošia erdvę tikrajam.

Vakar buvo Virtukų kautynių 79-ių metų sukaktis.

Šiandien turim dar vieną pralaimėtą mūšį, bet ne karą.

Viskas bus atstatyta, o šukės, sako, laimę neša, arba suklijuotas daiktas būna su istorija, ir dar tvirtesnis.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, manau, sutiks šias istorines šukes priimti, kaip įrodymą, kad turim istorinių kovų pradžią viduje.

Tylėjimas rezultato neduoda, rezultatą galima pasiekti tik duodant atkirtį.

Všį LDK palikuonys

Kodas: 304144983.

LT607044060008067769

Parama „Virtukai“

************

„Lietuvių enciklopedijoje“ rašoma: Virtukų kautynės, Lietuvos partizanų ir NKVD mūšis 1945 07 22 Virtukų miške (Kelmės vlsč., Raseinių apskr.) tarp Vėgėlės rinktinės (priklausė Lietuvos laisvės armijai) 4 būrių ir NKVD pasienio kariuomenės pulko kareivių.

54 partizanai įrengė įtvirtintą stovyklavietę žiedinei gynybai su apkasais, bunkeriais ir ugnies taškais. Rinktinę nuo 1945 m. gegužės mėnesio  sekė saugumas, infiltravo savo agentą, kuris išsiaiškino rinktinės štabo buvimo vietą ir kovotojų rėmėjus.

Apie 1500 NKVD kariuomenės kareivių ir stribų apsupo stovyklavietę, kurios gynybai vadovavo rinktinės vadas kapitonas Juozas Čeponis (slapyvardžiai Tauragis, Budrys) ir štabo viršininkas majoras J. Žemaitis (slapyvardis Darius).

Partizanai turėjo 6 rankinius kulkosvaidžius, 24 automatus ir kitų ginklų. Kautynės vyko nuo 10 iki 13 valandos. Baigiantis šoviniams J. Čeponis įsakė atsitraukti; atsitraukiančiuosius dengė Liolių būrys, vadovaujamas L. Jankausko (slapyvardis Žirgas). Jis ir dar 14 kovotojų žuvo (jų kūnai buvo užkasti Vedecko ąžuolyne, netoli Raseinių). NKVD kareivių žuvo daugiau kaip 40. Po kautynių Vėgėlės rinktinė buvo pertvarkyta ir pavadinta Žebenkšties rinktine.

Žuvusiems partizanams 1995 metais Vedecko ąžuolyne buvo pastatytas memorialas, 2008 metais – 5 atminimo ženklai, o Virtukų miško pakraštyje – atminimo ženklas.

Parengta pagal alkas.lt tekstą ir LDK palikuonys veidaknygės paskyrą.

5 5 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
6
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top