Prievarta visada patraukli tiems, kurie pasižymi žema morale.
Fizikas Albertas Einšteinas
Kruopštus pareigūnų veiksmų derinimas fabrikuojant bylą
Būna gi stebuklų. Maniau – gerai, kai viskas baigiasi gerai. Bet pasirodo, kai reikalo griebiasi Elektrėnų PK, teisėjų sprendimai dar nieko nereiškia.
Nors teisėjas savo nutartimi ne tik neleido manęs suimti, bet ir nutarties motyvuotoje dalyje pabrėžė, jog „Ikiteisminio tyrimo pareigūnė, surašydama 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą laikinai sulaikyti įtariamąjį K. Dringelį, nenurodė visiškai jokių BPK 140 straipsnyje nustatytų laikino sulaikymo pagrindų (nutarimo motyvuojamojo dalis yra tuščia), kas leidžia pagrįstai manyti, kad, pirma, įtariamasis K. Dringelis sulaikytas neteisėtai ir nepagrįstai, ir, antra, patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų“, tačiau Elektrėnų PK pradėjo prieš mane administracinę teisės pažeidimo bylą dėl pasipriešinimo ir pareigūnų įžeidimo jiems vykdant viešosios tvarkos palaikymo pareigas.
Kokias viešas pareigas pareigūnai vykdė mano namuose? Nuo kada pareigūnams be jokios prokuroro sankcijos ar teismo leidimo atėjus į privačias valdas jos netikėtai tampa vieša vieta, nežinau ir iki šiol. Nei Elektrėnų PK, nei Vilniaus apskrities VPK nesugeba į šį klausimą man atsakyti jau visus metus.
Elektrėnų PK viršininkas ir jo pavaldiniai, matyt, vadovaujasi viena taisykle: „Duokite žmogų – straipsnį rasime“. Taip, šį kartą neskubant, matyt, kad ir vėl nesusimautų, vargais negalais per metus buvo sufabrikuota man byla pagal LR ATPK 187 str. 1 ir 2 d. (pasipriešinimas ir pareigūnų įžeidimas). Matyt, užtruko režisuojamos teisingumo komedijos „veiksmų derinimas“. Kai galimai viskas buvo suderinta, mano administracinės teisės pažeidimo byla perduota Trakų rajono apylinkės teismui, kuriame šių metų liepos 14 ir 20 dienomis ir įvyko pagrindiniai, galimai surežisuoti teismo posėdžiai.
Keista teisėjos pozicija ir pareigūno užmaršumas
Žmonės man sakydavo, kad Elektrėnų PK Trakų teisme su teisėjais susitaria. Aš tuo netikėjau. Deja, pradedu tikėti. Mat Trakų raj. apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, tik pradėjusi teismo posėdį, pareiškė, jog nuo liepos 25 d. ji turinti išeiti atostogų, o kai grįš, jau bus praėję nuobaudos man skyrimo terminai, todėl ji turinti suspėti paskirti man nuobaudą.
Nepradėjo net tirti, bet jau sako, kad turinti paskirti man nuobaudą!
Ėmiau teisėjos kamantinėti – kaip ji gali iš karto sakyti, kad turinti paskirti nuobaudą? Taip netrukus ir aš sužinojau, jog šioje byloje viskas jau aišku – svarbiausia, kad yra žodis žodin vienodi vienas kitam parašyti dviejų pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuos ištyrė ir protokolą surašė pareigūnas, pats dalyvavęs mano sulaikyme – tyrėjas Vytas Jacevičius. Aišku, dėl teismo formalumo teisėja turinti ir mane išklausyti, bet… ilgi prašymai yra nieko verti – tai tik mano gynybinė pozicija, mano motina bus šališka, o pareigūnai, kadangi vykdė savo pareigas, būti šališki negali, mano advokato, dėl kurio paskyrimo Valstybės teisinės pagalbos tarnyba dar nepriėmė sprendimo, teisėja jau nelauks ir aš pats esu kaltas, kad neturiu pinigų pasisamdyti advokato…
Veltui aš kažką bandžiau paaiškinti – teisėja, išgirdusi, kad aš nustebau perskaitęs nutarime sulaikyti, jog esu paieškomas tarptautinis nusikaltėlis, pasišaipė: „Tai ką – jūs kiekvieną kartą, kai jus sulaiko, stebitės, dėl ko jus sulaiko?“. Išgirdus tai iš teisėjos man vos netrūko kantrybė… Veltui bandžiau nušalinti teisėją. Ji pati atmesdavo mano nušalinimus tvirtai nusiteikusi paskirti man nuobaudą administracinėje teisės pažeidimo byloje nuolat mane tildydama, kad matyt neduok Die nesukompromituočiau „vargšų“ pareigūnų. Tačiau vis tiek tyrėjui Vytui Jacevičiui duodant parodymus įvyko kai kas įdomaus.
Kaip ir turėtų būti pagal scenarijų abu mane neteisėtai sulaikę pareigūnai gerai prisiminė, kaip aš priešinausi, ir viską „aiškiai“ išdėstė teismui. Tačiau liudininkas ir kartu bylos tyrėjas V. Jacevičius užmiršo, kaip buvo atvažiavęs į pirmąjį teismo posėdį. Mat pirmasis posėdis vyko 2015 m. gruodžio 15 d. Tada į posėdį aš su savo draugu E. G. atvykau kiek anksčiau. Mums belaukiant atvažiavo Elektrėnų PK policijos automobilis. Iš jo išlipo Elektrėnų PK įgaliotasis atstovas ir pareigūnai liudytojai: Pavel Jermakovič (uniformuotas) ir Vytas Jacevičius (kasdieniais rūbais). Posėdis truko trumpai, nes buvo nukeltas mano prašymu, kad būtų leista man pasirūpinti savo teisine gynyba ir duoti parodymus su advokatu. Po to visi trys pareigūnai sėdo į policijos automobilį ir išvažiavo.
Po mėnesio, 2016 m. sausio 13 d., į Trakų raj. apylinkės teismą aš atvežiau prašymą nukelti teismo posėdį, nes Valstybinė garantuojamos pagalbos tarnyba dar nepriėmė jokio sprendimo dėl mano teisinės pagalbos. Tuo pačiu aš paprašiau dar kartą leisti man susipažinti su administracinės teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-13-983/2016. Ir staiga aš savo byloje pamačiau Luktarnos čekį, pareigūno Vyto Jacevičiaus Trakų raj. apylinkės teismui pateiktą prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo, jo vairuotojo pažymėjimo kopiją, automobilio draudimo kopiją, techninės apžiūros rezultatų kortelę, automobilio registracijos liudijimą, automobilio informaciją. Pareigūnas savo 2015 m. gruodžio 15 d. prašymu paprašė apmokėti kelionės išlaidas, patirtas dėl dalyvavimo tos pačios dienos teismo posėdyje.
Trakų raj. apylinkės teismo teisėja Asta Adamontrė-Šipkauskienė 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi kompensavo Vyto Jacevičiaus patirtas 6,13 Euro kelionės išlaidas. Tačiau aš ir mano draugas E. G. žinome, kad pareigūnas Vytas Jacevičius 2015 m. gruodžio 15 d. į teismą atvažiavo ir iš jo išvažiavo ne savo automobiliu, bet kartu su savo kolegomis policijos automobiliu. Todėl aš per kitą teismo posėdį, kurio teko laukti labai ilgai, ėmiau ir paklausiau pareigūno apie tą atvažiavimą ir 6,13 Euro kelionės išlaidas.
Atsivertęs bylą parodžiau jam garsiai vardindamas aukščiau minėtus dokumentus: Luktarnos čekis, prašymas dėl kelionės išlaidų, vairuotojo pažymėjimo kopija, automobilio draudimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, registracijos liudijimas, automobilio informacija. Ir tada paklausiau, ar jis žino, kas tai per dokumentai? Pareigūnas papurtė galvą sakydamas, jog nežino. Tada paklausiau, ar jis prisimena, kaip atvažiavo į bylos nagrinėjimą prieš pusmetį – 2015 m. gruodžio 15 d. Jis atsakė (pagal teismo protokolą) „į 2015-12-05 (čia, matyt, sekretorė užrašė klaidingai datą) bylos posėdį Trakų rajono apylinkės teisme atvykau automobiliu, neprisimenu kokiu. O gal ir atėjau, gal autobusu atvažiavau. Šito aš tiksliai neatsimenu.“ Tada aš jo vėl paklausiau: kaip jis visai neprisimena, kas vyko prieš pusmetį, bet gerai prisimena, kas vyko prieš metus? „Juk jūs pateikėte krūvą dokumentų prašydamas kompensuoti kelionės išlaidas – ir teisėja gruodžio 22 d. nutartimi jums kompensavo net 6 Eur 13 cnt!“ Pareigūnas toliau teisinosi, kad nieko neprisimena, tačiau teisėjai nepatiko mano klausimai – pasakiusi, kad mano klausimai neturi reikšmės, ji neleido daugiau man klausinėti. Šitaip teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, matyt, nenorėjo, kad aš įrodyčiau, jog pareigūnai prieš mane yra susimokę ir meluoja.
Sužinojau: esu kaltas, kaltas ir dar kartą kaltas. O kas toliau?
Taigi, 2016 m. liepos 22 d. Trakų raj. apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, skubėdama išeiti atostogų, priėmė nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje, jog aš esu dėl visko kaltas. Tokį teisėjos nutarimą aš galiu suprasti tik taip: esu kaltas, kad pas mane atėjo pareigūnai ir neteisėtai, kaip nustatė Vilniaus m. apylinkės teismas, mane sulaikė; esu kaltas, kadangi labai aiškiai minėtame nutarime parašyta, jog esu tarptautinio lygio nusikaltėlis; esu kaltas, kad to net nesupratau; esu kaltas, kad suabejojau pareigūnų veiksmų teisėtumu; esu kaltas todėl, kad taip nusprendė Elektrėnų PK viršininko visapusiškai remiami pareigūnai!
Ir Jums, gerbiamieji Lietuvos gyventojai, noriu pasakyti, jog jei kada plentu važiuosite pro Elektrėnus ar Vievį – tai žinokite ir būkite atsargūs. Nes čia yra Elektrėnų PK teritorija, kurios viršininkas A. Grudinskij galimai turi kietą užnugarį. Todėl čia dirba tokie koviniai pareigūnai, kaip jermakovičiai, jacevičiai, gulbinai ir kitokie ****nai…, kurie čia turi teisę džipais traiškyti motociklininkus; jei paprašysite prisistatyti (jei pernelyg drąsiai jausitės), jie paguldys jus kelkraištyje veidu į purvą ir išrašys protokolas už nepagarbą policijos pareigūnui; o jei nesuprasite, dėl ko reikia gultis, vadinasi, pasipriešinsite ir prieš jus bus panaudoti koviniai veiksmai bei spec. priemonės – pačirškins tazeriu, kol tas išsikraus; o jei bandysite aiškinti, kad esate moteris – galite gauti spyrį į galvą… Jei su Elektrėnų PK susidurs jūsų sūnus, ar dukra, melskitės kad nesupainiotų su nusikaltėliais, nes elgsis itin grubiai – juk jaunimas taip linkęs nusikalsti.
Tokių nutikimų, kai buvo aiškiai pažeistos žmogaus teisės, Elektrėnų PK yra šimtai. Bet Trakų raj. teisme įrodyti savo tiesą, jei neturi brangių advokatų, labai sunku. Dėkui Dievui, kad apie tai atvirai ir drąsiai ėmė kalbėti ir kiti – vien per pastaruosius metus spaudoje ir interneto puslapiuose apie Elektrėnų PK pareigūnų nesiskaitymą su žmonėmis ir jų teisėmis bus pasirodęs koks tuzinas straipsnių ir pranešimų. Perteklinės jėgos naudojimas, nesilaikant nekaltumo prezumpcijos sulaikant žmones ir net vaikus be jokios priežasties, neturi būti toleruojama.
Aš netoleruosiu to, kad policijos pareigūnai, prieš mane įvykdę nusikaltimą – neteisėtai mane sulaikę mano paties namuose ir su aukštų pareigūnų palaiminimu sufabrikavę man administracinės teisės pažeidimo bylą, mane dar baustų – aš kovosiu iki galo.