DELFI.lt
Pastaruoju metu pastebimas didėjantis polinkis riboti žodžio ir minties laisvę, reguliuoti, ką galime sakyti, net ką galima skaityti. Ne tik Lietuvoje ir Rytų Europoje, bet ir JAV, kuri lyg šiol buvo uoliausia ir nuosekliausia žodžio laisvės gynėja. Nežinia, kaip reikalai toliau vystysis, bet tendencijos nedžiugina.
Lietuvoje „drausk ir bausk“ mentalitetas visada buvo gajus, ne itin sėkmingos pastangos pažaboti COVID-19 dar viena paskata galvoti apie ypatingesnių priemonių taikymą. Prieš kelias savaites vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad dėl dezinformacijos vyresni žmonės šiomis dienomis atsisako skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, tad už tokią klaidingą informaciją turėtų būti taikoma atsakomybė.
Draudimo azartui neatsispyrė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, pranešęs, jog elektroninę erdvę artimiausiu metu pradės stebėti virtualus policijos patrulis, neapykantą skatinančių pastabų autoriai bus įspėjami.
Prieš mėnesį Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pasiūlė internetinę neapykantos kalbą įtraukti į Administracinių nusižengimų kodeksą.
Taigi, per vieną mėnesį trys atsakingi pareigūnai skatino stebėti, įspėti, gal net bausti tuos, kurie kalba kitaip negu šie pareigūnai pageidautų.
Nėra abejonės, kad norint įveikti pandemiją, svarbu, kad kuo daugiau pasiskiepytų. Neginčytina ir tai, kad nemažai žmonių atsisako skiepytis, nes ką nors girdėjo ar skaitė apie neigiamas vakcinų pasekmes. Draudimais mažai ko pasieksi, nes bus sunku įrodyti, kad žmogus sąmoningai ir piktybiškai skleidžia dezinformaciją, o ne reiškia savo nuoširdžią, bet klaidingą nuomonę.
Negalima bausti žmogaus vien dėl to, kad tai, ką jis sako, neatitinka tikrovės.
Per pastaruosius dešimtmečius žmonės skeptiškiau vertina skiepus. JAV smarkiai padidėjo procentas vadinamųjų „Anti-vaxxers“, įsitikinusių, kad vakcinos yra neveiksmingos, nesaugios, dažnai sukelia autizmą vaikams.
Šie žmonės klysta, bet ar tai yra, Bilotaitės žodžiais, melaginga informacija, kuri kelia grėsmę žmonių gerovei, sveikatai ir net nacionaliniam saugumui, ir kuriai turėtų būti taikoma atsakomybė?
Kai kurios vakcinos prieš COVID-19 sukurtos atliekant tyrimus ir gamyboje panaudojus ląstelių linijas, kilusias iš audinio, gauto iš praėjusiame amžiuje įvykdytų abortų, o tai kai kuriems katalikams kėlė abejonių dėl šių vakcinų naudojimo moralumo.
Vyskupai, katalikų ekspertai plačiai diskutuoja šį klausimą, pateikia skirtingas, kartais viena kitai prieštaraujančias nuomones.
Gruodį Vatikanas paskelbė, kad visi klinikiniu požiūriu pripažįstami kaip saugūs ir veiksmingi skiepai gali būti naudojami su ramia sąžine.
Tie, kurie atsisako skiepų, privalo kitomis „priemonėmis ir tinkamu elgesiu vengti tapti užkrato perdavėjais.“ Bet ne visi katalikai pritars Vatikano nuomonei, kuri nesaisto. Ar jų pasisakymai laikytini dezinformacija?
Ar galima drausti žmogui, kuris pasiskiepijo ir turėjo stiprią alerginę reakciją ar kuriam susidarė kraujo krešulys, įvairiuose interneto portaluose rašyti apie savo pergyvenimą ir raginti kitus nekartoti jo klaidos?
Bet daugiausia abejonių dėl vakcinų naudos sukelia valdžios įstaigų pranešimai apie neigiamas pasekmes bei kai kurių šalių, tarp jų ir Lietuvos, nutarimas laikinai sustabdyti „AstraZeneca“ vakcinos vartojimą. Bus žmonių, kurie galvos, kad jei viena vakcina pavojinga, ir kitos nesaugios.
Įžvelgiu desperacijos požymių Bilotaitės pasisakyme. Nesuvaldant krizės, reikia kaltininkų. Pati valdžia didele dalimi atsakinga už susiklosčiusią padėtį. Ko gero, įgelta D. Grybauskaitės pastabų, jog komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, Vyriausybė pagaliau pabudo iš malonaus snaudulio ir pradėjo per televiziją ir kitas priemones informuoti piliečius ir skatinti juos skiepytis.
Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.