Šiandien Klaipėdos apylinkės teismas pripažino Vaidą Lekstutį, buvusį viešosios įstaigos „Būkim vieningi“ vadovą, kaltu – už neapykantą neva kurstančius pasisakymus apie prezidentę Dalią Grybauskaitę ir dar du Seimo narius, paviešintus socialiniame tinkle, teisėjas jam skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo per pusę metų išdirbti neatlygintinai 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose bei nevalstybinėse organizacijose, skelbia lrt.lt.
Paprašytas pakomentuoti teismo sprendimą, prokuroras Saulius Galminas buvo atviras: „Esmė yra ta, kad tai yra kaltinamasis nuosprendis. Tai, manau, yra žinutė, siunčiama visiems Lietuvos žmonėms, kurie Lietuvoje pasiryš kurstyti neapykantą prieš Lietuvos Respublikos piliečius“.
Ką tokios prokuroro per teismą visiems piliečiams siunčiamos „žinutės“ sako apie pačią teisinę sistemą, savo komentare „K. Girnius. Ar reikia bausti kvailius?“, paskelbtame DELFI.lt, svarsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.
„Prokuroras tvirtina, kad šis atvejis „nėra paprastas šmeižtas, o šmeižiama šalies vadovė. Šis ikiteisminis tyrimas turi visuomeninę reikšmę.“ Negaliu pritarti tokiam aiškinimui. Jei feisbukietis būtų kaltinęs prezidentę korupcija, valstybės paslapčių atskleidimu, bendradarbiavimu su užsienio žvalgybomis, būtų galima sakyti, kad jis stengiasi juodinti prezidentę, kenkti jos autoritetui, duodamas suprasti, kad ji nusikalto ir slepia tuos nusikaltimus. Bet jis tvirtina buvęs nesamo prezidentės nusikaltimo liudytojas, kad jis matė tai, ko nebuvo.
Jei jis teigtų matęs prezidentę, skrendančią ore su šluota, ar reiktų kelti jam bylą dėl šmeižto? Nesuprantu, kodėl prokuratūra tiria šią pasakėlę. Užuot gaišinę savo laiką ir valstybės lėšas, tirdami nelaimingo žmogaus kliedesius, prokurorai turėtų tirti tikrus nusižengimus, kurių, neabejoju, yra gan daug. Nežinau, ar išvis šiuos feisbuko kliedesius galima vadinti šmeižtu. Šmeižtu siekiama pakenkti, juodinti, pažeminti kitą. Bet kai skelbiamas prasimanymas yra visiškai neįtikimas ir taip akivaizdžiai nesusietas su tikrove, jis negali atlikti savo užduoties, jis nei pažemins šmeižto objektą, nei jam pakenks. Tad, kuo greičiau ši byla nutraukiama, tuo geriau. Bet yra pažangos. Neseniai iš Baudžiamojo kodekso išbrauktas straipsnis dėl žmogaus įžeidimo. Tikiu, kad po kiek laiko panašaus likimo sulauks straipsnis dėl šmeižto, nors reikės keisti Konstituciją.“
Visą K. Girniaus straipsnį skaitykite portale DELFI.lt ČIA.