Ketvirtadienį rytą, apie 9.30 val., policija sulaikė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą Zigmą Vaišvilą. Po apklausos, kurią atliko Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos II skyriaus vyr. tyrėja Janina Grinevič, politikas paleistas, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, praneša respublika.lt.
Dano Nagelės teigimu, signataras Z.Vaišvila buvo sulaikytas, kai išėjo iš namų patikrinti pašto dėžutės ir išvežtas į apklausą taip, kaip stovi – su šlepetėmis ir treningais, be akinių. Tiesa, leista pasiimti telefoną bei du sumuštinius, ir užrakinti namų duris.
Policija Z. Vaišvilą supažindino su prokurorės nutarimu jį atvesdinti, tačiau vyr. tyrėja Janina Grinevič, pradėjusi jo apklausą kaip įtariamojo, net nelaukdama jo advokato, į tokias „smulkmenas“ numojo ranka. Kaip „Vakaro žinioms“ papasakojo pats Z.Vaišvila, „[p]ažeisdama Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus turėti advokatą ir prieš tai pranešti apie įtarimų pareiškimą, tyrėja atlikinėjo su manimi procesinius veiksmus. Aš net nespėjau su savimi pasiimti akinių ir asmens dokumento. Tyrėja ir tai ignoravo“.
Kad jis įtariamasis, signataras, jo paties teigimu, sužinojęs kitame dokumente prie savo pavardės pamatęs prierašą įtariamasis, be to, ir pati tyrėja jį informavo, kad kaip įtariamasis, jis turįs teisę turėti advokatą. Pranešusi apie savo sprendimą skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – tyrėja perspėjusi, jog pažeidus šį pasižadėjimą gresia griežtesnė kardomoji priemonė. Apie 12.30 val. politikas jau buvo namie.
Paklaustas, kuo jis yra kaltinamas, Z. Vaišvila pasidalijo savo spėjimais, kad formaliai jam mesti kaltinimai susiję su UAB „FF Lizingas“ – neva jis, kaip šios įmonės direktorius, tyčia siekęs šios firmos bankroto. Tačiau, kaip pabrėžė signataras, „visi žino, kad aš daug metų priešinausi nepagrįstam įmonės bankroto bylos iškėlimui“. (Daugiau apie šios Z. Vaišvilos firmos bankroto peripetijas skaitykite ČIA).
Signataro teigimu, tyrėjos J.Grinevič per jo apklausą padarytų pažeidimų kiekis ir pobūdis stebina ne tik jį, bet ir jo advokatus. „[….] tokių pažeidimų, kokie buvo per mano apklausą, jie dar neregėję“, – teigė politikas. Pati J.Grinevič atsisakė teikti žurnalistams „bet kokią informaciją, net ir apie Z.Vaišvilos statusą, nes tai esą yra neskelbtini ikiteisminio tyrimo duomenys“, skelbia respublika.lt.
Kad toks kelintus metus nagrinėjamos bylos „paūmėjimas“ galėtų būti susijęs ir su signataro politine bei visuomenine veikla, minėtame „Vakaro žinių“ straipsnyje klausimas nekeliamas. Tačiau prisiminus, kas buvo aptarinėjama per gruodžio 4-ąją Seime įvykusią signataro Z. Vaišvilos spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir A.Skardžius (žr. ČIA), nori nenori peršasi ir toks klausimas: kas ir kodėl šįkart siekia jį įbauginti? Nors galbūt būtų tiksliau klausti: kas yra tikrasis tokio galios demonstravimo taikinys: Z. Vaišvila ar A. Skardžius? Ar … Gitanas Nausėda? O gal viskas kur kas „paprasčiau“: gal pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – vienintelis „teisėtas“ būdas nutraukti spaudos konferencijas iš Seimo?
Veidaknygėje šį incidentą aptarinėjantys komentatoriai kelia ir daugiau klausimų.
Štai Linas Šalna apeliuoja į dar ne visų užmirštą istorinę patirtį:
„Patriarchas V. Landsbergis jau ne sykį užsiminė apie egzistuojančią paralelinę valdžią, galbūt gerokai aukštesnę už mūsų renkamą, neaišku kieno kontroliuojamą valstybę valstybėje, kuriai paklūsta politikai, teisinė sistema, infopriemonės, – dalijasi savo mintimis Linas Šalna. – Pavyzdžiui, kaip gali būti, kad apie šį įvykį visi teleradijai ir pagrindiniai žinių portalai sutartinai tyli? Kieno nurodymu? Vaizdelis vis labiau primena Berijos laikmetį. Svarbiausia – net ne kaip pateikti, bet kada ir apie ką nutilti.“
Rūta Janutienė, žurnalistė, dabar pasukusi į politiką, pati ne kartą panašiai „mokyta“, savo veidaknygės paskyroje dvejonių neturi:
„[…] Jis [Z. Vaišvila] yra persekiojamas septintus metus, vis keliant naujas baudžiamąsias bylas nuo to laiko, kai pirmasis surado ir paviešino Dalios Grybauskaitės tarnybos Komunistų Aukštojoje partinėje mokykloje bylą. Persekiojimas prasidėjo iškart po paviešinimo.
Priešpaskutinė baudžiamoji byla Nepriklausomybės akto signatarui buvo iškelta šį pavasarį.
Zigmą Vaišvilą informavo, kad dar vienos bylos iniciatorius yra FNTT direktorius Antoni Mikulskis. Jo prašymu, Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą Zigmui Vaišvilai ir FNTT pareigūnei Rasai Bernatonytei. Dėl FNTT apšmeižimo ir ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo.
Čia – ta pati FNTT ir ta pati Generalinė prokuratūra, kurioje buvo galutinai išsuktas Gintautas Kėvišas, VEKS vagys, kurioje netiriama SGD terminalo nuomos afera, nekviečiamas į apklausas Astravo AE su Lukašenka sulygęs Andrius Kubilius. Čia ta FNTT, kurioje dar neseniai buvo skaidomos PVM grobstymo bylos, kad stambus grobstytojas nesėstų. Ar begalima labiau apsišmeižti?
Generalinė prokuratūra Vaišvilai iškėlė bylą dėl FNTT „šmeižimo“ tuo metu, kai Generalinės prokuratūros prokuroras Jasaitis su kolega Rėksniu pasiguodė žiniasklaidai, kad yra politikų verčiami kelti bylas ir persekioti žmones.
Nežinau bylos, kurioje Vaišvilą persekioja septintus metus, turinio išsamiai, tačiau esu įsitikinusi, kad ji jau seniai būtų išspręsta, jei Prokuratūra nebūtų gavusi politinės komandos persekioti signatarą, drįsusį demaskuoti Dalią Grybauskaitę.
Man pačiai, kandidatavimo metu buvo iškeltos trys bylos už įrašus FB. Prokurorai iškėlimo faktą labai viešino. Po rinkimų gavau žinią, kad viena, kurią garsino labiausiai, jau nutraukta. Dar dvi, spėju, driokstelės 2020-aisiais, kai bus politiškai naudinga.
Z.Vaišvilos persekiojimas yra tąsa signatarų teismų, kai už tariamą protestų prieš naktines reformas prie Seimo organizavimą ta pati policinė-politinė šaika organizavo bylas signatarams Romualdui Ozolui, Bronislovui Genzeliui, visuomenininkui Alvydui Alvydas Medalinskas.
Z.Vaišvilos persekiojimas ir nuolatinis žeminimas įtarimais dėl tariamų nusikaltimų, kurių teisėsauga nesugeba įrodyti septynerius metus, rodo, kad teisingumo požiūriu mes dar gyvename sovietijoje, o veikiama KGB metodais. Disidentą Antaną Terlecką KGB mėgino padaryti „bandelių vagimi“.
Lygiai taip pat buvo persekiojama ir žlugdoma VSD sufabrikuotais dėl tariamo ketinimo susisprogdinti Rusijos kariniame dalinyje Eglė Kusaitė. Ji buvo kalinama, brutaliai tardoma FSB, o vėliau pilnai išteisinta. Prokuroras Laucius dėl to nebuvo nubaustas. Jis tapo Vilniaus apygardos vyriausiuoju prokuroru.
Lietuva nusipirko galingesnių, nei Prancūzijos policija, vandens patrankų. Vyriausybei vadovauja žmogus, kuris dar neatsiprašė nei už Klonio gatvės šturmą, nei už gumines kulkas, kuriomis buvo šaudoma prie Seimo. Tas, kuris vadovavo smurto prieš beginklius akcijai Garliavoje, dabar yra generalinis komisaras.
Aš jus raginu: dalinkitės šia informacija kuo plačiau. Mes žinom! Mes, suprantame, kas vyksta,“ – tvirtina R. Janutienė.