Maksimas Šveicas, Kijevas | 2014 m. kovo 13 d.
Ukraina telkia Nacionalinę gvardiją ir rimtai ruošiasi ginti sostinę nuo agresorių.
Kijeve niekas nevadina Rusijos planų galimai įsiveržti į žemyninę Ukrainą paprastomis fantazijomis. Daugelis prisimena, kaip Rostove-prie-Dono dar vieno „pasirodymo liaudžiai“ metu buvęs prezidentas Viktoras Janukovyčius vėl pareiškė tebesąs teisėtas valstybės vadovas ir pažadėjo „greitu laiku“ grįžti į Kijevą. Tai padaryti bėglys prezidentas galėtų tik Rusijos kariškių lydimas, – įsitikinę vietos ekspertai. Iš tiesų jie neatmeta scenarijaus, pagal kurį rusų tankai įvažiuos į miestą.
Buvęs Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pavaduotojas, viceadmirolas Igoris Kabanenko pareiškė, kad Rusija rengia prieš respubliką aviacijos ir sausumos kariuomenės puolamąją fronto operaciją. Pasak I.Kabanenko, apie tai liudija šie Rusijos valdžios žingsniai: visų pirma, „generolo Šamanovo vadovaujami RF karinių oro desanto pajėgų mokymai, pasitelkiant strateginę aviaciją. Antra, ešelono formavimo užbaigimas, priešlėktuvinės gynybos objektų ir PVO grupuotės sukūrimas. Galiausiai, Ukrainos teritorijos gilumoje tebetęsiama specialioji operacija ir didinamos smogiamosios grupuotės Kryme ir rytuose“.
Igoris Kabanenko paragino šalies politinę vadovybę nedelsiant atverti prieigą prie mobilizacinių atsargų ir apginkluoti gyventojus. Atsargos kariškis įsitikinęs, kad būtina skelbti Tėvynės karą prieš okupantus, suformuoti Vyriausiojo karo vado būstinę ir pradėti ginkluotą pasipriešinimą prieš Rusijos planuojamą įsiveržimą į žemyninę Ukrainos dalį.
Leidyklos „Ekonomika“ direktorius Stanislavas Šumas sako, kad „kitas miestas, kuriame tikėtina sulaukti rusų kariuomenės, – tai Kijevas“. „Tad jeigu, pasak gynybos ministro, ukrainiečių armija tokia silpna, tada kariniu požiūriu nėra prasmės atakuoti regionus, kai galima paimti sostinę. Beje, paimti be jokio šūvio, aidint Vakarų protestų ir gilaus susirūpinimo kanonadai“, – mano ekspertas. „Toliau įvykiai klostysis taip pat greitai, kaip vasario pabaigos dienomis, tik atvirkštine tvarka“, – aiškina jis.
Įtampos eskalavimas
Pagrindo nerimauti Kijevui išties yra. Kovo 13 dieną RF Gynybos ministerija pranešė apie mokymus, organizuojamus prie rytinės Ukrainos sienos. Tą pačią dieną rusų kariškiai užblokavo ginklų bazę Inkermane. Ten dislokuoti du šaudmenų saugojimo padaliniai – Ukrainos jūrų karo laivyno ir Rusijos Černomorsko laivyno. Tuo pat metu pasirodė žinia, kad RF kariškiai užblokavo ukrainiečių batalioną „Aj-Petri“. Jo perimetrą užėmė 30 automatininkų ir pareiškė, kad bet koks transportas, judantis Ukrainos gynybos pajėgų bataliono link, „privalo būti neutralizuotas“. Tuo tarpu Krymo „savigyna“ pasirengė šturmuoti karinius dalinius Simferopolyje. Jų reikalavimas – perduoti degalų sandėlį. Naujoji Krymo valdžia, vadovaujama nepripažinto premjero Sergejaus Aksionovo, ėmė kontroliuoti Feodosijos naftos perkrovimo punktą.
Apskritai kalbant, per praėjusią savaitę kariškių nuotaikos Krymo pusiasalyje esmingai pakito. The New Times šaltiniai Ukrainos jūrų karo laivyne praneša, kad jei pirmosiomis konflikto dienomis rusų kariškiai dažniausiai būdavo mandagūs, siūlydavo patruliuoti teritorijas kartu su ukrainiečių kareiviais, tai pastarosiomis dienomis jie jau vadina save „šeimininkais“ ir su ukrainiečiais kalbasi išskirtinai pakeltu balsu ir įsakmiu tonu.
Taktinės aviacijos 204-osios brigados, įkurdintos „Belbek“ aerodrome, vadas pulkininkas Julijus Mamčuras išgarsėjo visoje šalyje, kai apgynė savo teisę saugoti oro uostą. Ketvirtadienį jis kreipėsi į šalies vadovybę, Gynybos ministeriją ir Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinį štabą. Tame kreipimesi J.Mamčuras tvirtina, kad rusų kariškių ultimatumai nuolat griežtėja, todėl jis prašo vadovybę kuo greičiau apsispręsti dėl karinio personalo veiksmų iškilus tiesioginei grėsmei.
„Lugansko ir Černigovo kryptimi RF sukaupė desantą, sunkiąją techniką, karo malūnsparnius. Prorusiškos jėgos Charkove sinchroniškai – būtent kovo 16 dieną – rengia „mitingą-večę“, kur Krymo pavyzdžiu planuoja nuspręsti surengti referendumą“, – primena nepriklausomas politologas Aleksejus Bliuminovas. „Turint omenyje, kad Charkovo apskrities taryba atsisakė rengti bet kokius panašų tikslą turinčius referendumus, tikėtina, jog prorusiški šturmuotojai bandys jėga užimti apskrities tarybą ir pasiskelbs prašantys Rusijos valdžią įvesti savo kariuomenę. Tokia pati provokacija įmanoma ir Lugansko srityje“, – perspėja A.Bliuminovas. Eksperto žodžiais, rytiniuose regionuose ir toliau veikia FSB.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Džonas Brennanas kovo 12 dieną pareiškė, kad Rusijos kariuomenės plataus masto įsiveržimas į Ukrainos teritoriją prasidės po Krymo referendumo. Ukrainiečių politologas Pavelas Nussas pritaria tokiam požiūriui. „Kovo 17–18 dienomis RF reguliarioji kariuomenė pradės įsiveržimą į Ukrainą“, – sako jis. Eksperto nuomone, įsiveržimas vienu metu bus pradėtas iš šalies pietų ir rytų pusės. „Iš Krymo bus pradėta Chersono ir Nikolajevo okupacija, bandant įvesti Dniepro kranto linijos kontrolę. Tuo pat metu bus bandoma įeiti į Mariupolio ir Berdiansko teritorijas siekiant kontroliuoti Priazovę ir Azovo jūrą. Taip turėtų įvykti, žvelgiant intervento „jūrinio intereso“ žvilgsniu. RF armijos mobilizacija prie mūsų Tėvynės sienų byloja apie Rusijos pasirengimą bet kokiam karo veiksmų variantui“, – aiškina P.Nussas.
Gelbės Gvardija
Kovo 13 dieną Ukrainos Aukščiausioji Rada balsavo dėl Nacionalinės gvardijos įkūrimo šalyje. Kaip sakoma dokumente, tai bus VRM sistemai priklausanti karinė formuotė su teisėsaugos funkcijomis. Pasak dokumento, Gvardijos kovotojų kiekis gali siekti iki šešiasdešimties tūkstančių žmonių. Gvardiją formuos VRM vidaus kariuomenės būriai, Maidano savigynos atstovai, taip pat dalis paprastų Ukrainos piliečių, įgijusių realių karo veiksmų patyrimą ir užsirašiusių kariniuose komisariatuose savanoriais, pasirengusiais pasipriešinti ginkluotos agresijos atveju. Pastarųjų, Gynybos ministerijos duomenimis, beveik 40 tūkstančių ukrainiečių.
Nacionalinio saugumo Tarybos sekretorius Andrejus Parubij pareiškė, kad 70 proc. Nacionalinės gvardijos sudaro savanoriai.
Kas dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, tai jos yra akivaizdžiai apverktinos būklės. Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų gebėjimą pasiekti aukščiausią karinio pasirengimo laipsnį Respublikos gynybos ministras Igoris Teniuchas įvertino, kaip „nepatenkinamai žemą“. Valdininkas pažymėjo „slegiančią ginkluotųjų pajėgų personalinės sudėties parengimo būklę, nepakankamą karo specialistų kiekį padaliniuose, situaciją, kai trūksta veikiančios technikos ir ginkluotės“. Iš sausumos kariuomenėje tarnaujančių 41 tūkstančio žmonių „realiai parengti yra tik šeši tūkstančiai karių“, – pabrėžė I.Teniuchas. „Per 70 proc. sausumos kariuomenės šarvuotos technikos – moraliai ir fiziškai pasenę rusų gamybos tankai T-64, ekploatuojami jau 30 ir daugiau metų“, – nurodė I.Teniuchas.
Ką šioje situacijoje daryti ukrainiečių politikams? Berta Communications prezidentas, politologas Tarasas Berezovecas mano, kad vietos valdžia turėtų „ryžtingiau kreiptis į ES ir JAV, kad jos taikytų griežtas ekonomines ir vizų išdavimo sankcijas rusų valdininkų ir artimiausios Rusijos prezidento aplinkos atžvilgiu“.
„Manau, karo tikimybė labai didelė“, – savo ruožtu reziumuoja politologas Aleksejus Bliuminovas. Ir prideda: „Lokaliai, Kryme, tai beveik 100 proc. tikimybė, o samprotaujant apie galimus įvykius už Krymo ribų – daugiau nei 70 proc. Startu gali tapti kovo 16 dienos įvykiai (Krymo referendumas).
Pakanka nuaidėti vienam šūviui. Beje, iš bet kurios pusės.
newtimes.ru