Eglė Gatelytė | DELFI.lt | 2018 m. vasario 16 d.
„Mes, vokiečiai, viešojo gyvenimo reikaluose nesugebam išlaikyti saiko ir lengvai pasiduodam kraštutinumų kerams“, – ši kone prieš šimtą metų išsakyta vokiečių sociologo Helmuto Plessnerio įžvalga, deja, lieka aktuali ir šiandien.
Ir ne vien dėl kraštutinės dešinės, bet ir dėl kairės, suteikusios sau aukščiausio moralinio teisėjo statusą. Štai ir šalies universitetuose auga kitokiai nuomonei nepakanti, atviras diskusijas atmetanti studentų karta. Studentams užkliūna net „rasistas“ Imanuelis Kantas.
Kairiųjų studentų aktyvistų reikalavimu į universitetus neįsileidžiami paskaitininkai, jei šių nuostatos jiems nepriimtinos. Internete sudarinėjami „rudųjų profesorių“ sąrašai, į kuriuos įtraukiami žymūs šalies mokslininkai – vien dėl to, kad savo pažiūromis neįtiko studentams.
Kitur, žiūrėk, griebiamasi ir „baudžiamųjų akcijų“: „antifa“ (antifašistis sąjūdis) padega sociologijos profesoriaus automobilį, – mat, mokslininkas ne pagal jų skonį analizavo visuomenės procesus.
Tokių ir panašių pranešimų Vokietijos medijose pastaraisiais metais gausiai užderėjo, taip kad norom nenorom kyla įtarimas: dalis kairiųjų toleruoja tik panašius į save.
Šalies „aukštosiose mokyklose viešpatauja prieštaros veik nepripažįstanti dvasia. Kas netelpa į rėmus, tam gresia nemalonumai“, – dienraštyje „Die Welt“ daro išvadą teisininkas ir žurnalistas Philipas Kuhnas.
O koks vokiečių intelektualui gali būti didesnis nemalonumas, nei tapti apšauktam dešiniuoju radikalu? Deja, tai nutinka labai greitai, nes savo teisumu ir moraline viršenybe įtikėjusiai kairei dešinė yra viskas, kas ne kairė.
O toliau, anot germanisto ir filosofo Rüdigerio Safranskio, prasideda lygybės ženklo dėjimo kliedesiai: dešinė lygu dešinysis ekstermizmas lygu „nešvarus kampas“.
Dygsta internetiniai „gėdos stulpai“
Beje, ir patį R. Safranskį, daugybės garbingų literatūrinių bei kultūrinių premijų laureatą, kairieji klasifikatoriai įstūmė į tą „nešvarų kampą“ – įtraukė į internetinį „rudųjų profesorių“ sąrašą – vien dėl to, kad 2015 metų rugsėjį jis vienas iš pirmųjų išdrįso viešai suabejoti kanclerės Angelos Merkel sprendimu atverti sienas pabėgėliams.
Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.