Paskelbtas naujos koalicinės sutarties projektas (skaityti ČIA): kas iš tiesų laimėjo šiuos rinkimus, o kas pralaimėjo? kokia kaina ir kas mokės?
Jūsų dėmesiui – keletas komentarų.
Junkitės ir Jūs į diskusiją.
Vytautas Sinica:
„Žinant Šimonytę, to ir reikėjo tikėtis, bet vis tiek konstatuokime: nors absoliučią daugumą balsų koalicijoje turės konservatoriai, bet jie liko visiškai sulaužyti ir pasirašė po vienpusiškai liberalų vyriausybės programa (projektu). Konkrečiai: po gėjų partnerystėmis, lenkiškais pasais, leftistiniu vertybiniu ugdymu, narkotikais, „vertybine užsienio politika“ (čia reiškia tiesiog būti už Berlyną ir prieš Višegrado šalis, na, dar keikti diktatorius Rytuose; Europos Komisijos emisaras Pranckevičius labai tiks užsienio reikalų ministru).
Suprantama, TS-LKD iš visų trijų buvo svarbiausia susitarti, bet toks visų Laisvės partijos užgaidų priėmimas vis dėlto žavus ir rodo, kad šios nuostatos nuo šiol ir konservatorių programinės nuostatos. Nuo šiol tikrai oficialiai galima sakyti, kad tai liberalų koalicija su liberalia programa ir liberalia lyderiaujančia partija. Išrinkta konservatyvių senjorų ir liberalaus jaunimo balsais“.
Almantas Stankūnas:
„Visiškai sutinku su Vytauto komentaru. Bet aš būsiu dar tiesesnis – tai jau ne liberalų, tai liberalmarksistų koalicija – taip, kaip ją pavadinau iš karto po rinkimų. Nes tos nuostatos, kurios yra skandalingos konservatyviam TS-LKD rinkėjui, per liberalią platformą ateina iš neomarksistinės ideologijos.
Ir marksistinė dedamoji vis stiprės. Nes, kaip jau minėjau, (Ne)Laisvės partija yra vienintelė ideologinė partija šiuo metu Seime. Kitos yra pragmatinės, greitos naudos besivaikančios partijos, neturinčios savo tvirtos pasaulėžiūros, aiškių nuostatų, kas yra Gera ir kas Bloga. O jeigu atskiri Seimo nariai tai turi, tai neturi drąsos ar suvokimo, kaip jas reikia apginti. Ir visi tie pragmatikai visada priklaups ir priims ideologinės partijos spaudimą. Taip buvo visais laikais.
Nors šie teiginiai daugelį šokiruoja ir galima suprasti, kodėl, tačiau kuo anksčiau visuomenė nusiims rožinius akinius, tuo geriau, tuo bus lengvesnės tos kylančios rudai-raudonos liberalmarksistinės bangos pasekmės mums visiems. Ypač apmaudu, kai į tuos akinius labai tvirtai yra įsikibę krikščionys, kurių pasaulėžiūra jau seniai turėjo uždegti didelio pavojaus signalą…“