Bernardinai.lt
Šios savaitės politiniame epicentre atsidūrė JAV bendrovės „Chevron“ noras pradėti skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje. Pirmadienį „Chevron“ atstovai aplankė Lietuvos Prezidentę D. Grybauskaitę ir Ministrą Pirmininką A. Butkevičių, kurie po šių vizitų pareiškė, kad skalūnų dujų žvalgyba turėtų prasidėti: „mes turime žinoti, kokius išteklius turime žemėje“. A. Butkevičius taip pat pareiškė, jog licencija „Chevronui“ turi būti iškart išduodama ir žvalgybai, ir gavybai, o dėl poveikio aplinkai „visuomenė bus nuraminta“.
Apie tai, kad nėra jokių pagrįstų nerimą keliančių duomenų apie pavojingą poveikį aplinkai išgaunant minėtu būdu dujas ar naftą kalbėjo ir aplinkos ministras V. Mazuronis, Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A. Paulauskas, ekspremjeras A. Kubilius bei viešąją erdvę šiuo klausimu užplūdę visi Tėvynės sąjungos atstovai Seime.
Tačiau trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (7 nariams balsavus „už“, P. Saudargui ir A. Bilotaitei susilaikius, o V. Mazuroniui balsavus „prieš“) pasiūlė Vyriausybei sustabdyti skalūnų dujų išteklių žvalgybą ir gavybą Lietuvoje, kol bus paskelbta Europos Sąjungos kompetentingų institucijų nuomonė dėl šių išteklių naudojimo, nes „daugelyje Europos valstybių susirūpinimą kelia potenciali grėsmė užteršti požeminį vandenį chemikalais, naudojamais hidraulinio plėšymo metu, tokia technologija uždrausta Prancūzijoje, kai kuriose šalyse paskelbtas šių išteklių gavybos moratoriumas – Airijoje, Bulgarijoje, Čekijoje.“ Šį savo sprendimą Seimo Aplinkos apsaugos komitetas grindė Europos Parlamento atlikta analize, kurios santrauką pateikiame „Bernardinai.lt“ skaitytojams.
JAV patirtis
2011 metais Europos Parlamento Politikos departamento 84 puslapių. studijoje teigiama, kad tyrimas atliktas pagal JAV patirtį, nes skalūnų dujų gavyba Europoje dar tik pradedama, o JAV turi daugiau kaip 40 metų patirtį ir yra padariusi daugiau kaip 50 000 gręžinių.
Studijoje ypač pabrėžiamas geriamojo vandens užteršimo pavojus ir pastebima, kad dujų ir naftos pramonė iškelta aukščiau už geriamojo vandens apsaugą: JAV angliavandenilių pramonės veiklos vykdytojai 2005 m. atleisti nuo Saugaus geriamojo vandens įstatymo vykdymo, nes Energetikos politikos įstatymo 322 straipsniu leista hidrauliniam ardymui netaikyti pagrindinių Saugaus geriamojo vandens įstatymo nuostatų.
Anot studijos autorių, skalūnų dujų gavyba sukelia daug priešpriešos ir nerimo pačiose JAV. Garsiausios diskusijos vyko dėl Marcellus skalūnų, nes šis telkinys apima didelę Niujorko valstijos dalį. Įtariama, kad šio telkinio plėtojimas prieštarauja teritorijų, iš kurių Niujorko miestui tiekiamas vanduo, apsaugai, todėl JAV Aplinkos apsaugos agentūra pernai pradėjo tyrimą, kurio rezultatai kol kas nežinomi.
Daugybė skundų apie žmonių ligas ir gyvūnų nugaišimo atvejus aplink nedidelį Dišo miestą Teksase privertė miesto merą užsakyti nepriklausomo konsultanto tyrimą, per kurį buvo ištirtas dujų gavybos poveikis oro kokybei mieste ir aplink jį. 2009 m. atlikto tyrimo išvadose patvirtinta, kad „aplinkos ore ir gyvenamosiose teritorijose yra didelė kancerogeninių ir neurotoksinių junginių koncentracija. Laboratorinės analizės duomenimis, daugelis šių patikrintų junginių buvo žmonėms kenksmingų kancerogenų metabolitai. Miesto valdžiai buvo pateikta daug skundų dėl nuolatinio triukšmo ir vibracijos, sklindančios nuo kompresorinių, taip pat dėl bjauraus kvapo“. Kadangi tame regione nėra kitos pramoninės veiklos, manoma, kad gamtinių dujų gavyba mieste ir aplink jį yra vienintelis šio poveikio šaltinis.
Ohajuje per šulinius gamtinės dujos pateko į namus ir taip Beinbridžo miestelyje sprogo namas. Daroma išvada, kad nemažas metano kiekis gali patekti į požeminį vandenį ir atmosferą.
2009 m. Teksaso aplinkos kokybės komisija iš dalies patvirtino, kad iš gavybos įrangos ir saugyklų rezervuarų prasiskverbia neįprastai daug angliavandenilių turintys garai, o kai kuriose vietovėse – didelis benzeno kiekis.
Šiaurės Amerikos patirtis rodo, kad vanduo užsiteršia iš atliekų ar saugyklų rezervuarų išsiliejus gręžybos šlamui – grįžtamajam skysčiui ir sūriam tirpalui, skysčiui nutekėjus iš netinkamai sucementuotų gręžinių, taip pat įvykus išsiliejimams per geologinius darinius – natūralius arba dirbtinius įtrūkimus ar kanalus.
Didelė problema yra užterštų nuotekų, kurių susidaro labai daug, šalinimas. Didelio spaudimo veikiami ardymo skysčiai įpurškiami į geologinius darinius. Panaikinus spaudimą, ardymo skysčio, metano, įvairių junginių ir papildomo telkinio vandens mišinys grįžta į paviršių. Šį vandenį reikia surinkti ir tinkamai pašalinti. Nors nuotekų perdirbimas galimas, tačiau dėl to labai didėja projekto sąnaudos, ir projekto vykdytojai tuo nėra suinteresuoti. Pavyzdžiui, 2010 m. Pensilvanijoje įmonei Talisman Energy buvo skirta bauda už įvykusį išsiliejimą, per kurį į Tiogos upę nutekėjo didelis kiekis hidraulinio ardymo nuotekų skysčio.
Onondagos apygardoje, Niujorko valstijoje, visų Marcellus skalūnų teritorijoje esančių 210 namų patalpų ir rūsių ore buvo užfiksuota padidinta radioaktyviosios medžiagos radono koncentracija: vidutinė koncentracija šiuose namuose buvo 326 Bq/m³, kai apskritai vidutinis radono lygis patalpose JAV yra 48 Bq/m³; koncentracijai ore padidėjus 100 Bq/m³ 10 proc. padidėja plaučių vėžio pavojus.
Ištyrus keletą didelių gręžinių sprogimų paaiškėjo, kad šios avarijos daugiausia susijusios su nekvalifikuotų darbuotojų veiksmais.
Europos nuotaikos
Dėl nerimą keliančios informacijos iš JAV pasipriešinimas šiems projektams Europoje greitai augo. Pavyzdžiui, Prancūzijoje Nacionalinė Asamblėja uždraudė hidraulinį ardymą. Prancūzijos pramonės ministras pasiūlė įstatymą pakeisti taip, kad hidraulinis ardymas būtų leidžiamas tik moksliniais tikslais ir jį griežtai kontroliuotų iš teisės aktų leidėjų, vyriausybės atstovų, nevyriausybinių organizacijų ir vietos piliečių sudarytas komitetas. Prancūzijos Senatas patvirtino šį pakeistą įstatymą.
Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje nerimą išreiškė ir hidrauliniam ardymui pasipriešino projektų poveikį jaučiantys piliečiai, beveik visų partijų vietos politikai ir vandens tiekimo institucijų atstovai bei mineralinio vandens įmonės. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės parlamentas irgi pažadėjo taikyti moratoriumą, kol bus įgyta daugiau žinių. Jų svarbiausias reikalavimas – vandens apsaugai suteikti ne mažesnę svarbą nei kasybos įstatymams ir užtikrinti, kad leidimai nebūtų suteikti nepritarus vandentvarkos institucijoms. Diskusijų procesas dar nebaigtas.
„Lenkija − tradiciškai dujas vartojanti šalis, tačiau Geologijos ir kasybos įstatyme nėra minimas hidraulinis ardymas ar horizontalus gręžimas. Į naują šiuo metu svarstomą įstatymą šie klausimai taip pat nėra įtraukti“, – taip buvo pabrėžta per skalūnų dujų gamintojų iš Rytų Europos konferenciją, vykusią 2011 m. Varšuvoje, Lenkijoje.
Išvados
Europos Parlamento atliktoje studijoje daroma išvada, kad dabartinės skalūnų naftos ir dujų žvalgybos bei gavybos teisės normos turėtų būti iš naujo įvertintos atsižvelgiant į tai, jog galima atitinkama nauda nekompensuoja pavojaus ir žalos aplinkai. Skalūnų dujų gavyba labai maža, galimi skalūnų dujų ištekliai per maži, kad turėtų pastebimą poveikį dujų pasiūlai Europoje.
JAV patirtis rodo, kad pačios gavybos įmonės negali tiksliai nurodyti, kokias chemines medžiagas naudoja. Chemijos pramonėje siūlomi įvairūs priedai, bet ne visais atvejais aiškiai nurodomos jų sudedamosios dalys dėl tariamų prekybos paslapčių.
Aktyvioje skalūnų dujų gavybos vietoje į kvadratinį metrą įpurškiama apie 0,1–0,5 litro cheminių medžiagų, kiekvienam vieno gręžinio hidraulinio ardymo procesui uolienų porose susikaupusių dujų telkiniuose paprastai reikia kelių šimtų tūkstančių litrų vandens kartu su pagalbinėmis priemonėmis ir cheminėmis medžiagomis. Neaišku, ar dėl po žeme įpurkštų toksiškų medžiagų vėliau bus galima panaudoti (pvz., geoterminiais tikslais) užterštą sluoksnį, nes nėra ištirtas ilgalaikis tų medžiagų poveikis.
Norint gauti aktualius ir patikimus duomenis, reikia atlikti individualią kiekvieno skalūnų dujų telkinio analizę.
Didelį poveikį gali kelti požeminio vandens tarša nekontroliuojamais dujų ar skysčio srautais po sprogimų ar išsiliejimų nutekančiu ardymo skysčiu. Ardymo skystyje yra pavojingų medžiagų, be to, grįžtamajame skystyje yra sunkiųjų metalų ir radioaktyviųjų medžiagų iš telkinio. JAV patirtis rodo, kad įvyksta daug avarijų, kurios gali būti kenksmingos aplinkai ir žmonių sveikatai.
Nustatytos šios didžiosios spragos:
1. Nėra kasybos pagrindų direktyvos.
2. Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje nurodyta nepakankama riba, nuo kurios reikia atlikti gamtinių dujų gavybos poveikio aplinkai vertinimą.
3. Neprivaloma deklaruoti pavojingų medžiagų.
4. Nereikia gauti leidimo palikti žemėje chemines medžiagas.
5. Hidraulinio ardymo klausimu nėra geriausio prieinamo gamybos būdo pamatinių dokumentų.
6. Nepakankamai apibrėžti nuotekų valymo reikalavimai.
7. Nepakankamas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus regioniniu lygmeniu.
8. Vandens pagrindų direktyva nepakankamai veiksminga ir
9. Neprivaloma gyvavimo ciklo analizė.
Rekomendacijos
Visose 27 ES valstybėse narėse turėtų būti taikomas suderintas požiūris, kuriuo remdamosi atsakingos valdžios institucijos atliktų gyvavimo ciklo analizės vertinimus ir aptartų juos su visuomene.
Būtina viešai atskleisti visas planuojamas naudoti chemines medžiagas, o leidžiamų naudoti cheminių medžiagų kiekis turėtų būti apribotas ir jų naudojimas stebimas. Priimant šiuos sprendimus turėtų būti privalomas visuomenės dalyvavimas. Europos lygmeniu būtina priimti naują bendrą direktyvą, kurioje būtų visapusiškai reglamentuojami visi šios srities klausimai.