Penktadienio vakarą vykusiuose debatuose E.Jakilaitis, kaip visada dirbdamas prezidentės advokatu, perpasakojo savo privatų pokalbį su Rasa Juknevičiene, kuri neva jam sakiusi, jog ji niekaip neprisidėjusi prie to, kad būtų susilpninta Lietuvos kariuomenė, atvirkščiai, ir užsipuolė Naglį Puteikį, kuris tik citavo generolo Jono Kronkaičio pastebėjimus. Jų pagrindinė mintis – su dabartine Lietuvos kariuomene grėsmės atremti neįmanoma (visą tekstą skaitykite ČIA).
Pačios įvairiausios kliūtys Lietuvai besistengiant atsiskirti nuo monopolinių Rusijos energijos šaltinių. Rusijos agresija prieš Ukrainą pažadino mūsų savigynos jausmus. Gal sukaupę jėgas ir valią imsimės stiprinti ir savo karines pajėgas, kad jos galėtų pristabdyti atvirą puolimą bent iki tol, kol NATO suspėtų ateiti mums į pagalbą. Mums reiktų grįžti prie 1998 m. sudarytų planų krašto apsaugos plėtrai, nedelsiant formuoti karinio rezervo vienetus iš jau parengtų karių paleistų į atsargą, kurių galėtų būti ne mažiau kaip 60 000, aktyvuoti 2002 m. panaikintą Antrąją (Vakarų) brigadą, priskiriant jai aktyvius ir rezervo vienetus ir atlikti rezervo vienetų periodinius apmokymus/ pratybas. Išformuoti Jungtinį operacinį štabą, jo funkcijas pavedant Sausumos pajėgų vadui, sumažinant štabų personalą, sudarant palankesnę ir efektyvesnę struktūrą kovinių veiksmų vadovavimui. (Taikos metu tas pats vadas vadovautų pasirengimui ir karo operacijoms.)
1999 metais Lietuvos kariuomenėje su savanoriais tarnavo 22 000 kariškių, bet iki 2009 m. tas skaičius sumažėjo 41 procentu. Civilių skaičius Krašto apsaugos sistemoje išaugo 30 procentų. Su tokia kariuomene neįmanoma atremti galimos grėsmės. Lietuva turėtų grįžti prie privalomosios šauktinių kariuomenės, kuri Krašto apsaugos ministro įsakymu 2008 m. buvo panaikinta. Nuomonė, kad šauktinė kariuomenė yra per mažai motyvuota, niekuo nepagrįsta. Tai priklauso nuo kariuomenės vadų, karininkų ir seržantų. Profesionalai galėtų sudaryti 40–50 proc. visos kariuomenės. Kariuomenei, norint ją tinkamai parengti ir apginkluoti, būtina skirti tuos 2 proc. nuo BVP, kuriuos esame anksčiau įsipareigoję.
Jau 10 metų tarppartiniai susitarimai žada krašto apsaugai biudžeto didinimą iki 2 procentų. Iki šiol, kaip rodo statistika, skiriamos lėšos kasmet vis mažėjo. Prisiminkim – 1998 m. kur kas daugiau finansinių sunkumų turėjusi Lietuva savo gynybai skyrė 1,4 proc. nuo BVP, o juk tai dvigubai daugiau, negu skiriama, 0,7 proc., 2014 metais! Ar iš tikrųjų Lietuvos laisvė, jos nepriklausomybė tik tiek teverta?
Skelbiame ir Rasos Juknevičienės Veidaknygės įrašą.
