Jonas Deveikis | LRT.lt
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis LRT.lt teigia neabejojantis, kad koronaviruso sukelta ekonominė krizė bus didesnė negu krizė, prasidėjusi 2008 m. Tačiau pakentėjus iki birželio galo, anot jo, pasaulis ir vėl po truputį galės grįžti į normalias vėžes.
Interviu LRT.lt ekonomistas R. Kuodis pasakoja, kodėl verta aukoti ekonomiką ir laikytis karantino, kiek laiko gali tekti sėdėti namie ir kodėl krizių metu valstybės privalo atsisakyti liberalaus mąstymo, siekiant išsaugoti bendrąjį gėrį.
Ketvirtadienio vakarą koronavirusu susirgusių asmenų skaičius perkopė 1 mln., daugiau nei 50 tūkst. asmenų jau mirė. Daugelis žmonių šiuo metu gyvena pesimistinėmis nuotaikomis, nerimauja dėl ekonomikos. Sakykite, kokiomis jūs nuotaikomis gyvenate pastarosiomis savaitėmis?
Į visą šį reikalą žiūriu iš matematinės perspektyvos. Reikia prisiminti, kad yra 1 epidemiologinis modelis iš 5 lygčių. Jeigu politikai apie tai žinotų, jie daug ką būtų darę kitaip. Pavyzdžiui, pradėję šį žaidimą žaisti daug anksčiau. Tai puikiai galėtų iliustruoti žymaus ledo ritulio žadėjo Wayno Gretzkio frazė, kad reikia čiuožti ne ten, kur yra ledo ritulio ritulys, bet ten, kur jis bus. To mums pritrūko.
Lygčių sistema sako, kad ankstyvoje stadijoje reikia imtis ryžtingų veiksmų. Tačiau žinoma, kad Vakarų demokratijos nėra tam labai tinkamos ir mes tą puikiai matome. Matome, kaip viruso plitimas vyksta Azijos šalyse, ir kaip jis plinta Europoje, JAV. Čia yra daug blaškymosi, keičiamos nuomonės. Vytenis Andriukaitis iš pradžių tikino, kad šitas virusas yra vos ne dar vienas gripas, po to jau kažkas nekantrauja vėl atidaryti ekonomiką, tikėdamiesi, kad bus geriau po atidarymo. Šis blaškymasis ir lemia, kad didžioji dalis problemų atsirado Vakarų valstybėse, kur sprendimai vėluoja.
Vasario 28 d. kada virusas jau buvo Europoje, tačiau dar ne taip išplitęs, jūs iškėlėte šekspyrinį klausimą. Paminėjote, kad pasaulis, kovodamas su koronavirusu, privalės atsakyti į klausimą, kurį krizės scenarijų pasirinkti. Scenarijus A – masinis karantinas. Tokiu atveju ekonomika patirtų didelį ekonominį nuosmukį, būtų galbūt išsaugota daugiau gyvybių, nors žmonės pradėtų „gauti galą“ nuo kitų dalykų (bado, kitų ligų). Tačiau taip būtų laimėta laiko sukurti vakcinai arba vaistui. Scenarijus B – žmonės ir toliau eitų į darbus, ekonomika griūtų mažiau, tačiau virusas išplistų greitai, juo persirgtų didžioji dalis populiacijos, o mirtų milijonai žmonių. Kaip žinodamas tuo metu minėjote, kad pasaulis eis A keliu. Kaip manote, ar tai yra vienintelis teisingas kelias?
Kodėl reikia rinktis A kelią, dar 16 a. mums paaiškino Blezas Paskalis. Jis tuo metu aiškino, kodėl verta tikėti Dievu, tačiau ta pati logika persikelia ir į koronaviruso problematiką. Tas principas sako, kad jei yra labai didelė nežinomybė dėl kraštutinių baigmių, verta investuoti į pasisaugojimą.
Kadangi maža tikimybė begalinių kaštų, vis dar yra begaliniai kaštai. Tai reiškia, kad geriau yra aukoti ekonomiką, siekiant išvengti kritinių infrastruktūrų žlugimo, tokių kaip sveikatos apsauga. Tos sistemos yra trapios, nes jos yra labai sėkmingos, o kalbant kitaip – optimizuotos. Jos neturi didelių atsargų, todėl gali atlaikyti tik normalius krūvius. Jei mes perkrausime sistemas nieko nedarydami, kaip Donaldas Trumpas ar Borisas Johnsonas siūlė, tai tos sistemos žlugs, o žmonės pradės mirti, kad ir nuo kojos lūžio. Turime išvengti tokių situacijų, kadangi tai lemtų milžinišką nepasitikėjimą valdžia, o visuomenė po to nelabai galėtų žiūrėti į save, kai nugalabys dešimtis tūkstančių senukų.
Mums verta investuoti į viruso sutramdymą. Nežinia, pavyks ar ne, bet alternatyvus kelias yra blogesnis. Daug kas sako, kad tai kenkia ekonomikai ir siūlo panaikinti karantiną. Tačiau jie pamiršta, kad netgi panaikinus karantiną, ekonomika tikrai negrįš į tuos rožinius laikus, kurie buvo prieš pusę metų. Žmonės neis į kavines, neskraidys po Milanus, net jei ir formaliai tam nebus apribojimų. Todėl turime sukurti planą, kuris padės sumažinti nuostolius.
Turbūt normalu, kad turėsime didesnę krizę nei 2008 m., tačiau iš kitos pusės, galime tikėtis, kad kai virusą suvaldysime, visuomenėje bus didelis optimizmo pliūpsnis, kaip tai buvo po Antrojo pasaulinio karo. Šitas virusas nesitęs amžinai, mums reikia jį iškentėti. Dauguma atsakymų bus pateikti iki Joninių. O po tau jau galėsime pradėti atstatyti savo ekonomiką. O iki to laiko, reikia labai išradingai valdyti situaciją.
Intreviu tęsinį skaitykite ČIA lrt.lt portale.