eta.plius
Kovo 11-osios akto signataras Algimantas Sėjūnas, prieš tris dešimtmečius siekęs tėvynės laisvės, vėl pakilo į kovą. Į kovą už medžių laisvę augti, už mūsų sveikatą. A. Sėjūnas kartu su bendraminčiais kreipėsi į daugybę šalies instancijų, premjerą bei prezidentą ir netgi į naująjį Europos komisarą. „Manau, kad tai, kas čia vyksta, turėtų atkreipti Europos Sąjungos institucijų dėmesį“, – įsitikinęs jis.
Gailisi, kad per vėlai prisijungė
Kovojote už nepriklausomybę anuomet. Matote, kas šalyje vyksta dabar. Kokios mintys sukasi galvoje?
Sudėtingas ir skaudus klausimas. Tai, kas vyksta su medžiais, yra tragedija, Lietuvos nelaimė. Medžiai masiškai kertami, plyni kirtimai driekiasi ir miestuose. Šiaulių centras tampa dykra, o juk kiekvienas medis iš tikrųjų yra didelė vertybė. Nėra geresnio sargo žmogaus sveikatai, aplinkai kaip brandus, gyvas medis. O Šiaulių miesto savivaldybė ryžosi juos visus iškirsti.
Šiauliuose žmonės verkė dėl kertamų liepų, rakinosi prie jų. Koks jūsų žvilgsnis į šią situaciją? Kodėl sukilote ir jūs pats, vykote net į piketą Vilniuje?
Man smagu, kad buvo susirinkę žmonės, kuriems tikrai rūpi medžiai, kurie yra dvasingi ir neabejingi problemai. Daroma didžiulė žala sveikatai, klimatui – pasaulis sunerimęs dėl kylančios temperatūros. Absurdas, kai kertami tie, kurie mus saugo – dideli ir brandūs medžiai. Protu nesuvokiama. Ir į jų vietą nėra ko pasodinti. Tie naujieji medeliai labai blogai prigyja.
Aš gailiuosi, kad prisijungiau per vėlai. Galvojau, kad mano amžius per didelis – tegu sprendžia jaunimas. Jeigu būčiau prisijungęs prieš dvejus metus, gal būtų kitaip. Man kilo klausimas, kaip reaguoja Vyriausybė, Seimas į tuos kenksmingus, pražūtingus procesus.
Kokių pokyčių laukiate ar tikitės po piketo sostinėje? Galbūt reikalai jau kažkiek pajudėjo?
Parašėme daug raštų į Vidaus reikalų ministeriją, pasirodė, kad ta sistema labai sudėtinga. Nuėjo raštas Centrinei projektų valdymo agentūrai, Finansų ministerijai, bet atsakymų nesulaukėme. Dar vieną raštą siuntėme aplinkos ministrui. Aplinkos ministerija atsakė, kad tokių brandžių medžių iš tikrųjų negalima kirsti, ir siūlė Savivaldybei tartis su visuomene. Bet tai ignoruojama. O juk galėjo pasiūlyti 3–4 variantus. Kreipėmės ir į premjerą, bet irgi nesulaukėme atsakymo. Jie siuntinėja raštus tarpusavyje, o mums neatsako. Siuntėme apie 23 puslapius argumentuotos medžiagos, kas vyksta Šiauliuose. Vyriausybėje ir prezidentūroje mus buvo priėmę, neturėjo jokių priekaištų, sutiko su mūsų argumentais, bet, deja, nieko daugiau nesulaukėme. Kreipėmės atviru laišku net į prezidentą. Gavome atsakymą, kad prezidento patarėjai susipažino su raštu. Ir viskas. Bet tiesa yra mūsų pusėje.
Ko tikitės toliau, kokių veiksmų ketinate imtis?
Persiunčiau laiškus, rašytus premjerui ir prezidentui, naujajam Europos komisarui. Manau, kad tai, kas čia vyksta, turėtų atkreipti Europos Sąjungos institucijų dėmesį. Negali taip būti. Kodėl visuomenė ignoruojama, nustumiama į šoną? Prieš taikius gyventojus pasitelkiama net policija… Manau, kad bent moralinę pergalę mes tikrai pasieksime, nes tiesa yra mūsų pusėje ir niekas negali įrodyti kitaip. Vieno brandaus medžio, pasak mokslininkų, neatstos net 1 000 pasodintų jaunų. Neįmanoma to kompensuoti. Bet jeigu Savivaldybė sustabdytų projektą, prarastų 4 milijonus eurų. Čia vyksta negražus pinigų įsisavinimas. Taip daryti negalima, nėra jokios logikos.
Straipsnio tęsinį skaitykite etaplius.lt portale ČIA.