Kodėl Suomija ignoravo Europos arešto orderį įtariamajam Sausio 13-osios žudynėmis KGB pulkininkui Golovatovui?

Tomas Dapkus | Alfa.lt

Prieš dvejus metus kilo tarptautinis skandalas, kai Austrijos valdžia paleido pagal Europos arešto orderį ieškomą nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais įtariamą buvusį Sovietų Sąjungos (SSRS), o vėliau Rusijos Federacijos Valstybės saugumo komiteto (KGB) specialiosios smogiamosios grupės „Alfa“ vadą pulkininką Michailą Golovatovą. Tačiau tuomet mažai kas išgirdo Austrijos Užsienio reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus Johannes Kyrle pasisakymą, kad įtariamasis ne kartą lankėsi Šengeno erdvėje, taip pat ir po Europos arešto orderio išdavimo.

„Esate buvęs Vilniuje?“

Prieš dvejus metus liepos 14 d. iš Maskvos tarptautinio Domodedovo oro uosto pakilo „Austrijos oro linijų“ lėktuvas reiso numeriu 602, skrendantis į Vieną, kurio keleiviu buvo ir Lietuvoje nusikaltimais žmoniškumu bei karo nusikaltimais įtariamas buvęs Sovietų Sąjungos (SSRS) Valstybės saugumo komiteto (KGB) pulkininkas, vadovavęs smogiamajai „Alfa“ grupei Michailas Golovatovas. Jau nuo 2010 metų spalio mėnesio įtariamojo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. Kaip vėliau yra viešai pasakojęs pats SSRS KGB pulkininkas, kuris yra aistringas slidininkas, jis vyko į Austrijoje esantį Ramsau miestelį, kur vyko slidinėjimo tobulinimo kursai. Tačiau po dviejų su puse valandų skrydžio M. Golovatovas atsidūrė ne Austrijos kurorte, o europinio teisingumo rankose.

Rusijos FSB Sausio 13-osios žudynėmis įtariamą KGB pulkininką Golovatovą saugo it savo akį

Atliekant pasienio kirtimo procedūras Austrijos sostinėje, pareigūnei kilo įtarimų. M. Golovatovas netrukus palydėtas į Vienos tarptautinio oro uosto policijos nuovadą.

„Esate buvęs Vilniuje?“ – KGB pulkininko pasiteiravo Austrijos policijos pareigūnas. Supratęs padėties rimtumą, M. Golovatovas iškart pareikalavo susisiekti su Rusijos Federacijos ambasada Austrijoje.

Rusija gana sparčiai išvadavo

Per Sovietų Sąjungos griūtį įvykdyti šiurpūs nusikaltimai prieš civilius gyventojus iki šiol Rusijos – SSRS teisių perėmėjos – kruopščiai slepiami ir neigiami. Rusija nebendradarbiauja ir šių nusikaltimų tyrimus laiko grėsme nacionaliniam saugumui. Ne veltui nepraėjo nė 30 minučių nuo M. Golovatovo skambučio į Rusijos ambasadą, kai Vienos tarptautiniame oro uoste pasirodė Rusijos ambasados saugumo karininkas ir konsulinis pareigūnas. Apie SSRS KGB, o vėliau Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pulkininko sulaikymą ir galimą perdavimą Lietuvai šifruotu ryšiu nedelsiant informuojamos tiek Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), tiek ir FSB. Į oro uostą atvyksta ir pats Rusijos Federacijos neparastasis ir įgaliotasis ambasadorius Austrijoje Sergėjus Nechayevas, pradedantis asmeniškai vadovauti nusikaltimais žmoniškumu ir karo nusikaltimais įtariamojo paleidimui. Rusijos diplomatai nė per plauką nesitraukė nuo M. Golovatovo iki jo išsiuntimo iš Austrijos kitą dieną. Vėliau Rusijos ambasada dar pasitelkė ir austrą advokatą.

Įtariamasis buvo apžiūrėtas, atlikta jo asmens krata, medicininė apžiūra, paimti pirštų antspaudai, įspėtas, kad už Europos arešto orderyje minimus nusikaltimus jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Teigiama, kad tai itin paveikė KGB pulkininką, kuris dabar jau nuo teisingumo besislėpdamas Maskvoje, yra įsibauginęs dėl Vilniuje esančios bylos prieš jį.

Įtariamasis gyveno Europoje

Veikiama Rusijos spaudimo, Austrija nepraėjus nė parai nuo sulaikymo, M. Golovatovą paleido ir pirmu reisu jis išskrido atgal į Maskvą, kur iki šiol gyvena. Kilus europiniam skandalui, Austrijos Užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Johannes Kyrle pareiškė, kad M. Golovatovas į Šengeno erdvę jau po Europos arešto išdavimo 2010 metų spalio mėnesį buvo atvykęs dar aštuonis kartus, o viza, su kuria jis bandė kirsti Austrijos sieną, buvo išduota Suomijos Respublikos dar 2009 metais.

Po šio incidento Lietuvos policija kreipėsi į visas Šengeno erdvės nares prašydama suteikti informaciją apie M. Golovatovo apsilankymus. Gauta patvirtinimų, kad įtariamasis iš tiesų lankėsi Šengeno erdvėje, pavyzdžiui, Čekijos Respublika informavo, kad M. Golovatovas ilsėjosi Karlovy Vary kurorte. Buvo užklausta ir Suomijos, tačiau atsakymų negauta. Suomija tik viešai paaiškino, kad viza panaikinama, o ji išduoda dar iki Europos arešto orderio išdavimo.

Tačiau iš tiesų M. Golovatovas, nepaisydamas Lietuvoje vykdytos paieškos ir vėliau išduoto Europos arešto orderio, iki sulaikymo Vienos tarptautiniame oro uoste jautėsi laisvai ir mėgavosi Europa. Maža to, 1999 metais kartu su sutuoktine Liudmila Suomijos Sotkamo miestelyje įsigijo vilą. Netoli Sotkamo veikia populiarūs slidinėjimo kurortai.

Be to, Suomijos Respublikoje M. Golovatovas lankėsi net 19 kartų, paskutinį kartą iš Suomijos kirsdamas Europos Sąjungos išorinę sieną jis išvyko 2011 metų gugužės 30 d. Lietuvos Respublika šią informaciją gavo tik šių metų birželio mėnesį.

Dėl Europos arešto orderio galiojimo KGB pulkininkas dabar jau nebegali mėgautis nei savo vila, nei Suomijos gamta.

M. Golovatovas iki paskutinių savo dienų nebegalės išvykti iš Rusijos Federacijos, baimindamasis arešto. Kol kas galima prognozuoti, kad tokia tebus bausmė šiam karininkui už 1991 metų sausio mėnesį Vilniuje pralietą beginklių ir nekaltų civilių gyventojų kraują, kurį ir toliau globoja Rusijos valstybė.

Alfa.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top