Linas Kranauskas
Didesniuose Lietuvos miestuose nemaža dalis žmonių kasdien naudojasi viešuoju transportu. Nors jo sistemos vystomos chaotiškai ir joms trūksta deramo finansavimo, tačiau kelionės viešuoju transportu vis tiek prisideda gerinant miestų aplinką, masiškai pervežant keleivius mažina transporto spūstis ir klimato kaitos veiksnius.
Todėl labai keista, kad jau ne pirma reklama, platinama net ir pačiose viešojo transporto priemonėse (!), formuoja neigiamą viešojo transporto įvaizdį ar tiesiogiai ragina miestiečius atsisakyti viešojo transporto ir pereiti prie taršesnių keliavimo būdų.
Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ reklamos „Dirbk arčiau namų“ idėją iš esmės vertintume teigiamai – jei daugiau žmonių turėtų galimybę rinktis darbo vietą arčiau savo gyvenamosios vietos, kelionių automobiliais ir transporto spūsčių bei taršos taip pat sumažėtų. Bet kodėl joje atakuojamas viešasis transportas?
Suprantama, kad dėl kai kurių politikų nekompetencijos ir siauro požiūrio Lietuvos viešasis transportas finansuojamas mažiausiai iš Baltijos šalių, jau nekalbant apie daugumą kitų Europos Sąjungos valstybių. Todėl paslaugos gali ne visiškai tenkinti ir keleivių lūkesčius bei poreikius. Tačiau visuomenė turėtų skatinti aplinkai draugiškus sprendimus ne tik finansiškai, bet ir įvairiomis komunikacijos priemonėmis. Verslas irgi yra visuomenės dalis.
„Verslininkai neturėtų pasaulį matyti tik pro savo akinius – jie turėtų labiau apsidairyti. Apskritai, linkiu žmonėms nebūti godiems ir savanaudiškiems“, – sako Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos (NVTKA) pirmininkas Julius Majauskas.
Tuo tarpu Marius Markevičius, NVTKA vicepirmininkas, pastebi, kad reklamos rinkoje nėra vienodų galimybių: „Nežinau, kas ir kada tai nustatė, tačiau kodėl, tarkim, įmonė „JCDecaux“ gali reklamuoti bet kur ir bet ką (netgi alkoholinius gėrimus viešojo transporto stotelių paviljonuose, esančiuose šalia mokyklų), o štai Vilniaus miesto savivaldybės įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) pačiose geriausiose reklamai vietose leidžiama kabinti tik kultūrinių renginių reklamą?“.
Šiuo metu viešajam transportui grūmojantis prekybos tinklas nėra vienintelis. Viešojo transporto priemonėse galima rasti reklamų, siūlančių vartojimo paskolas su automobilio iliustracija. Dar pernai keleivius stebino vienos taksi įmonės reklama ant troleibuso šono – kvieskis mus, nevažiuok viešuoju transportu. Dalyje Vilniaus viešojo transporto priemonių ekranų, priklausančių įmonei „MediaTraffic“, buvo transliuojamos reklamos, siūlančios „nebelinguoti, geriau išmokti vairuoti“ (siūloma nebesinaudoti viešuoju transportu ir kviečiama tapti automobilistu).
„Analogišką užklijuotą reklamą šių metų gegužės mėnesį mačiau ir vieno troleibuso viduje, – apie nemalonią staigmeną pasakoja M. Markevičius. – Tačiau kantrybės taurę perpildė vieno prekybos tinklo reklama (kuri buvo skelbiama ir viešojo transporto priemonių salonuose), skleidžianti tokią žinutę – „Atsibodo sausakimšas viešasis transportas – dirbk pas mus, ir tau nebereiks juo važinėti“. Mano nuomone, viešojo transporto įmonė, nors negali uždrausti tokios reklamos transliuoti kitais kanalais (pvz., per radiją, televiziją, internete), tačiau pačiame viešajame transporte, viešojo transporto stotelėse reklamų, nukreiptų prieš viešąjį transportą, būti neturėtų. Ar įsivaizduojate reklamą ant vairavimo mokyklų ar taksi įmonių transporto priemonių, kurioje būtų siūloma nesinaudoti jų paslaugomis, o vietoj to naudotis viešuoju transportu?“ – tęsia NVTKA vicepirmininkas.
Lėšos už reklamą keleivių pervežimo įmonei yra tikrai reikalingos, tačiau tik ne už tokią. „Būdami nepelno organizacija, akcentuojanti viešojo transporto naudą prieš individualų transportą, matome, kaip akyse tiesiog griaunamos atsakingą miesto ir viešojo transporto politiką grindžiančios vertybės ir siekiama pelno paprastais reklaminiais triukais – tiesiog pateikiamos visuomenę bukinančios klišės, toliau platinant automobilizuoto miesto įvaizdį, kuris turėtų likti praėjusiame amžiuje. Protingi miestai seniai suprato, kad skatinti reikia ne individualių kelionių automobiliais maniją, o viešąjį ir dviračių transportą, pėsčiųjų gatves, žaliųjų erdvių plėtrą. Keista ir tai, kad mūsų asociacija apie naudojimosi viešuoju, o ne privačiu transportu naudą kalbame daugiau negu politikai (išskyrus žaliai nusiteikusias politines partijas), o čia dar pati savivaldybės įmonė tarsi prisideda kuriant neigiamą nuomonę, kitaip sakant, antireklamą jų pačių teikiamoms paslaugoms – šiek tiek ironiška, nors iš tikrųjų tai labiau liūdna“, – kritikuoja susidariusią situaciją NVTKA pirmininkas J. Majauskas.
Nuotraukos – Eidvilo Vaitiekaus.