Romualdas Bakutis | Alfa.lt
Kaip atspėti, už ką žmogus balsuoja pagal jo draugus?
Ką reikia žinoti apie žmogų, kad galėtum nuspėti, ar jis dalyvaus rinkimuose ir už ką balsuos? Kokią įtaką piliečiams daro rinkimų kampanija? Už ką Lietuvos rinkėjai myli savo politinius lyderius? Ar savivaldos rinkimai kažkuo skiriasi nuo Seimo rinkimų? Į tokius klausimus ketvirtadienį su žiniasklaidos atstovais surengtame susitikime mėgino atsakyti Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ir Filosofijos fakulteto politologai.
Tyrėjai pristatė 2012 m. Seimo rinkimų studiją, kuri parengta išanalizavus porinkiminę reprezentatyvią 1500 gyventojų apklausą. Tyrimo rezultatų pristatymą pradėjusi VU Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė teigė, kad tokio pobūdžio studijose įprastai keliami du klausimai: a) kas ateina balsuoti; b) kaip balsuoja atėję.
Balsuoja dėl tų pačių priežasčių, kaip ir Vakaruose
Lietuvos rinkėjų aktyvumas nėra didelis – įprastai rinkimuose pasirodo tik pusė balso teisę turinčių piliečių, todėl, pasak R. Žiliukaitės, vienodai svarbu suprasti, kodėl viena pusė balsuoja, o kita pasirodyti prie urnų atsisako. Ji įvardijo penkis veiksnius, kurių vedami žmonės dalyvauja rinkimuose.
Pirmiausia į rinkimus einama dėl jau egzistuojančios paramos kuriai nors iš politinių jėgų. Ši žmonių grupė turi aiškią politinę tapatybę, todėl jai svarbu, kas bus valdžioje. Antra, dalyvauti rinkimuose skatina anksčiau susiformavęs įprotis balsuoti. Trečia, rinkimų aktyvumui įtaką daro artimųjų ratas. Kitaip tariant, tie, kurių šeimos nariai ar draugų ratas turi aiškias politines pažiūras, diskutuoja apie politiką, priklauso politiškai angažuotiems tinklams, dažniau dalyvaus rinkimuose nei žmonės, kurių artimųjų ratas politiškai pasyvus. Ketvirta, svarbų vaidmenį atlieka išsilavinimas – rinkimuose dažniau apsilanko labiau išsimokslinę piliečiai. Galiausiai aktyviau balsuoja turintys pilietinio dalyvavimo patirties. Anot R. Žiliukaitės, šiuo požiūriu Lietuva nėra kažkuo išskirtinė, nes tie patys veiksniai aktualūs ir kitose Vakarų demokratijose.
Kas skatina žmones nedalyvauti rinkimuose? Politologės teigimu, dažniausiai pasitaikanti politinio pasyvumo priežastis – susvetimėjimas. Nebalsuojantys rinkėjai įprastai būna smarkiai nusivylę politinėmis partijomis ir dėl šios priežasties jiems nėra svarbu, kuri iš jų bus valdžioje. Esą visos jos vienodos. Nors devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų turi savo nuomonę apie šaliai svarbias problemas, tik pusė jų tiki, kad šios problemos rūpi nors vienai iš partijų.
Tema, suskaldžiusi Lietuvos rinkėjus
Siekiant atsakyti, kaip balsuoja rinkimuose dalyvaujantys piliečiai, situacija tampa kur kas komplikuotesnė, mat Vakaruose galiojantys teoriniai modeliai Lietuvoje pritaikomi kur kas sunkiau. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje rinkėjų elgesį iki šiol geriausiai paaiškina rinkėjų socialinė padėtis. O Lietuvoje tokių tendencijų nematyti. Iš visų politinių jėgų tik Liberalų sąjūdis surenka daugiau balsų tarp turtingesniųjų.
Tad, kaip nuspėti, už ką balsuos Lietuvos rinkėjas? Tyrimui vadovavusi TSPMI politologė Ainė Ramonaitė teigė, kad čia užtenka apie žmogų žinoti tris dalykus – amžių, gyvenamąją vietą ir ką jis galvoja apie sovietmetį. Pastaroji vertybinė linija jau senokai aiškiausiai dalija Lietuvos visuomenę. Tie, kurie mano, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, bus labiau linkę palaikyti Darbo partiją bei „Tvarką ir teisingumą“, o manantys priešingai dažniausiai savo balsą atiduos Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) arba Liberalų sąjūdžiui. Socialdemokratus mokslininkė įvardijo kaip pilkąją pelkę tarp šių dviejų grupių, nors didesnioji dalis juos palaikančiųjų mano, kad sovietmečiu buvo geriau.
Kitas veiksnys, padedantis nustatyti rinkėjų pasirinkimus, – gyvenamoji vieta. 2012 m. Seimo rinkimuose didmiesčiuose gyvenantys rinkėjai su aukštuoju išsilavinimu dažniau palaikė dešiniąsias partijas, o provincijoje labiau remti kairieji.
Nustatyti partines takoskyras gali padėti ir amžius. Kontroliuojant kitus veiksnius, tyrėjai atrado, kad skirtingos kartos Lietuvoje renkasi iš skirtingų partijų – vyresnieji iš TS-LKD ir socialdemokratų, o jauni – Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio. A. Ramonaitės teigimu, panašu, kad naujoji rinkėjų karta, nemačiusi Lietuvos partinės sistemos kūrimosi ir neturinti nuomonės apie sovietinę praeitį, renkasi iš esmės kitaip.
Tačiau geriausiai, pasak mokslininkės, Lietuvoje veikia taisyklė „pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu“: žmonės linkę balsuoti taip, kaip balsuoja jų artimiausia socialinė aplinka. Šiuo požiūriu lengviausia atpažinti konservatorių rinkėjus – jie skiriasi nuo kitų gana aiškiomis pažiūromis ir charakteristikomis. Kitaip tariant, jei du šeimos nariai balsuos už konservatorius, tikėtina, kad ir trečiasis elgsis taip pat. Tiesa, šis ryšys kiek silpnesnis, jei artimieji tapatinasi su „Tvarka ir teisingumu“ bei Liberalų sąjūdžiu.
A. Ramonaitės teigimu, tai leidžia daryti kiek nuliūdinančią išvadą – gyvename padalytoje visuomenėje, kur remiantys kairiuosius ir dešiniuosius tarpusavyje nebendrauja.
Ką gali rinkimų kampanija?
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
