2014 m. sausio 21 d. Ukrainoje įsigaliojo prieštaringai vertinami protestų suvaržymo įstatymai, kurie išprovokavo riaušes ir susirėmimus, nusinešusius jau kelių žmonių gyvybes. Ši Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinių tyrimų departamento parengta apžvalga supažindina su Ukrainoje priimtų įstatymų nuostatomis, pateikiami politikų ir ekspertų vertinimai.
Įstatymų nuostatos
Ukrainos parlamentas:
– priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios sugriežtino baudžiamąją atsakomybę už masinius neramumus, valstybinių ir visuomeninių pastatų blokavimą ar užgrobimą.
Už masinių neramumų organizavimą, kurių metu buvo naudojama prievarta, vykdomi pogromai, naikinamas turtas, užimami pastatai, numatoma laisvės atėmimo nuo 5 iki 10 metų bausmė. Anksčiau maksimali bausmė buvo 8 metai.
Už raginimą vykdyti veiksmus, kurie kelia grėsmę viešajai tvarkai, numatoma laisvės apribojimo iki 5 metų arba laisvės atėmimo nuo 2 iki 6 metų bausmė. Anksčiau buvo numatoma bauda, suėmimas iki 6 mėnesių ar laisvės apribojimas iki 3 metų.
Už organizuotą viešosios tvarkos pažeidimą numatoma bauda, suėmimas iki 6 mėnesių arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Anksčiau buvo numatoma bauda arba suėmimas iki 6 mėnesių.
Už valstybinių ar visuomeninių pastatų užėmimą baudžiama laisvės apribojimu nuo 3 iki 5 metų arba laisvės atėmimu nuo 3 iki 6 metų. Prie šio straipsnio dar pridėta nuostata apie pastatų, kuriuose dirba valstybinės valdžios, vietos savivaldos institucijos, blokavimą. Už tai numatyta laisvės apribojimo ar laisvės atėmimo iki 5 metų bausmė;
– priėmė Administracinių pažeidimų kodekso pataisas.
Už susirinkimų, mitingų, gatvės eisenų ir demonstracijų organizavimo ir rengimo tvarkos pažeidimą numatoma 100–200 neapmokestinamų minimalių atlyginimų dydžio bauda arba administracinis areštas iki 10 parų. Pakartojus šią veiką – 250–500 neapmokestinamų minimalių atlyginimų dydžio bauda, arba pataisos darbai nuo 1 iki 2 mėnesių, atskaitant 20 proc. darbo užmokesčio, arba administracinis areštas iki 15 parų.
Už dalyvavimą susirinkimuose, mitinguose, gatvės eisenose, demonstracijose ir kituose masiniuose renginiuose naudojant kaukes, šalmus ar kitas maskavimosi priemones, taip pat naudojant atvirą ugnį, pirotechnikos priemones, ginklus, specialias savigynos priemones, ašarines dujas, sprogmenis ir lengvai užsidegančias medžiagas, naudojant be leidimo teisėtvarkos pareigūnų ar kariškių uniformas ar į jas panašius uniforminius drabužius, numatoma 150–250 neapmokestinamų minimalių atlyginimų dydžio bauda arba administracinis areštas iki 15 parų.
Už palapinių, kitų konstrukcijų, kurios naudojamos kaip scena, garsą stiprinančios aparatūros, skirtos susirinkimų, mitingų, gatvės eisenų ir demonstracijų rengimui, įrengimą be leidimo numatoma 250–300 neapmokestinamų minimalių atlyginimų dydžio bauda arba administracinis areštas iki 15 parų;
– priėmė Administracinių pažeidimų kodekso pataisas.
Numatoma, kad automobiliai negali važiuoti kolonomis daugiau, kaip po 5 automobilius vienoje kolonoje. Už pažeidimą numatoma 40–50 neapmokestinamų minimalių atlyginimų dydžio bauda, arba teisės vairuoti atėmimas 1–2 metams, paimant automobilį. (manoma, kad ši pataisa nukreipta prieš vadinamuosius „automaidanus“, kai protestas prieš valdžią buvo reiškiamas važiuojant gatvėmis ilgomis automobilių kolonomis – R.B.);
– priėmė Baudžiamojo kodekso naują straipsnį, kuriame numatoma baudžiamoji atsakomybė už ekstremistinę veiklą.
Už ekstremistinio turinio medžiagos gaminimą, laikymą ir platinimą, taip pat ir žiniasklaidoje, internete, socialiniuose tinkluose, už ekstremistinio turinio medžiagos naudojimą ar demonstravimą žmonių susirinkimuose, tokių veiksmų finansavimą ar prisidėjimą prie tokių veiksmų numatoma 200–800 neapmokestinamų minimalių atlyginimų dydžio bauda, konfiskuojant ekstremistinio turinio medžiagą.
Jeigu tokie veiksmai įvykdomi pakartotinai, numatoma 1000–3000 neapmokestinamų minimalių atlyginimų dydžio bauda, laisvės apribojimas ar atėmimas iki 3 metų, konfiskuojant ekstremistinio turinio medžiagą.
Ekstremistinio turinio medžiaga vadinama informacija, kuri ragina jėga nuversti ar pakeisti konstitucinę santvarką, pasikėsinti į valstybės teritorinį vientisumą, neliečiamumą ir suverenitetą, jėga užgrobti ir laikyti valdžią. Prie ekstremistinės veiklos priskirta veikla, susijusi su neteisėtu kišimusi į valstybinės valdžios, vietos savivaldos institucijų, rinkimų komisijų, visuomeninių judėjimų veiklą arba kliudymas vykdyti šią veiklą. Ekstremistine veikla taip pat vadinamas raginimas kurstyti socialinę, rasinę, tautinę, etninę kalbinę ar religinę nesantaiką ir neapykantą ar tokio kurstymo pateisinimas, masinių neramumų, chuliganiškų veiksmų ir vandalizmo aktų vykdymas;
– priėmė Baudžiamojo kodekso naują straipsnį, kuriame numatoma baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą.
Už šmeižtą numatoma 50 neapmokestinamų minimalių atlyginimų dydžio bauda, arba viešieji darbai iki 200 valandų, arba pataisos darbai iki 1 metų.
Už šmeižtą kūrinyje, kuris viešai demonstruojamas žiniasklaidoje ar internete, arba už pakartotinį šmeižtą numatoma 50–300 neapmokestinamų minimalių atlyginimų dydžio bauda, arba 150–240 valandų viešieji darbai, arba pataisos darbai iki 1 metų.
Už šmeižtą kartu su kaltinimais įvykdžius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą numatomi 1-2 metų pataisos darbai, arba laisvės apribojimas iki 2 metų;
– priėmė Baudžiamojo procesinio kodekso pataisą, kuria įvedama baudžiamojo proceso, vykdomo be kaltinamojo tiesioginio dalyvavimo, jeigu jis vengia tai daryti, sąvoka;
– priėmė Administracinių pažeidimų kodekso pataisas.
Už informacinių agentūrų veiklą, neturint valstybinės jų registracijos numatoma 600–1000 neapmokestinamų minimalių atlyginimų dydžio bauda. Nusižengus pakartotinai – 1000–2000 neapmokestinamų minimalių atlyginimų dydžio bauda;
– priėmė Mokesčių kodekso pataisas, kurios apibrėžia „visuomeninių organizacijų-užsienio agentų“ statusą.
Visuomenė organizacija laikoma vykdanti užsienio agento funkcijas, jeigu savo veiklos užtikrinimui gauna pinigines lėšas ar turtą iš užsienio valstybių, ir taip pat dalyvauja politinėje veikloje Ukrainos teritorijoje, kartu užtikrinant ir užsienio šaltinių interesus.
Numatyta, kad nuoroda apie „užsienio agentą“ turi būti visoje informacijoje, kurią ši organizacija platina.
Tokia organizacija privalo kas mėnesį pateikti ataskaitas apie lėšų gavimą ir panaudojimą, apie savo veiklos planus.
Įstatymų priėmimo kontekstas
2013 m. lapkričio 28–29 d. Vilniuje vykusiame ES Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina atsisakė pasirašyti jau parafuotą Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su ES. Tai sukėlė didžiulę protestų bangą šalyje ir ypač sostinėje Kijeve. Masiniai daugiatūkstantiniai protestai Euromaidanu vadinamoje sostinės Nepriklausomybės aikštėje prasidėjo dar 2013 m. lapkričio 21 d., kai Ukrainos vyriausybė paskelbė stabdanti pasirengimo šios sutarties pasirašymui procesą, ir tebevyksta iki šiol. Jų dalyviai reikalauja pasirašyti sutartį, atstatydinti vyriausybę, paskelbti pirmalaikius rinkimus.
2014 m. sausio 16 d. Ukrainos parlamentas skubos tvarka priėmė visą paketą įstatymų, kurie reglamentuoja ir sugriežtina masinių susibūrimų rengimo tvarką, sugriežtina baudžiamąją atsakomybę už pažeidimus. Įstatymus pasirašė šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius, ir 2014 m. sausio 21 d. jie įsigaliojo, paskelbus parlamento laikraštyje „Golos Ukrainy“ („Ukrainos balsas“).
Pažymėtina, kad opozicijai blokavus parlamento tribūną, prezidiumą ir balsavimo sistemą, įstatymai buvo priimti be jokio svarstymo, balsuojant už juos rankomis. Tai sukėlė opozicijos ir užsienio politikų pasipiktinimą, kad įstatymai priimti nesilaikant procedūrų. JAV ambasadorius Ukrainoje Geoffrey Pyattas išreiškė susirūpinimą dėl įstatymų priėmimo būdo Ukrainos parlamente. Jam pritarė ES atstovybės Kijeve vadovas Janas Tombinskis.
Šie įstatymai, kuriuos kritiškai įvertino Ukrainos opozicija, pasaulio politikai ir tarptautinės organizacijos, išprovokavo radikalių opozicijos atstovų susidūrimus su teisėtvarkos institucijų pareigūnais. Kijeve tebevykstančiuose gatvių mūšiuose naudojamos vandens patrankos, ašarinės dujos, guminės kulkos, garsinės granatos, vadinamieji „Molotovo kokteiliai“. Pranešama, kad žuvo nuo 3 iki 5 žmonių. Į ligonines pristatomi nukentėjusieji. Sulaikyta apie 30 masinių neramumų Kijeve dalyvių, 13-ai jų gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Pranešama, kad sužeisti mažiausiai 35 žurnalistai.
Įstatymų vertinimai
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas pažymėjo, kad Ukrainoje priimti įstatymai gali apriboti pagrindines piliečių teises, trukdyti susirinkimų ir žodžio laisvei ir apriboti nevyriausybinių organizacijų veiklą.
ES plėtros ir kaimynystės politikos komisaras Štefanas Fuele mano, kad Ukrainoje priimti įstatymai prieštarauja šios šalies tarptautiniams įsipareigojimams ir ukrainiečių tautos europiniams siekiams.
ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton priimtus įstatymus pavadino „skubotais“. Jos manymu, įstatymai riboja pagrindines teises į susirinkimų ir nuomonės laisvę šalyje ir neprisideda prie pasitikėjimo stiprinimo. C. Ashton paragino Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių „užtikrinti, kad šie sprendimai būtų peržiūrėti ir atitiktų Ukrainos tarptautinius įsipareigojimus“.
ES valstybių užsienio reikalų ministrai susitikime Briuselyje išreiškė susirūpinimą dėl Ukrainos sausio 16 d. Radoje priimtų įstatymų, pažeidžiančių pagrindines žmogaus teises, ribojančių pilietinės visuomenės veiklą. Ministrai pažymėjo, kad ES ragina Ukrainą peržiūrėti priimtus įstatymus, kad jie atitiktų Ukrainos tarptautinius įsipareigojimus.
„Ukraina privalo peržiūrėti priimtus įstatymus, kurie riboja žodžio ir asociacijos laisvę. Politinės krizės sprendimą įmanoma rasti tik derybų, o ne ribojimų ar jėgos naudojimo keliu. Žmonėms turi būti užtikrinta teisė išsakyti savo norus siekti kitokios ateities“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Skubos tvarka Ukrainos parlamento priimti protestų suvaržymai yra „griežčiausias represinių įstatymų paketas, patvirtintas europietiškame parlamente per dešimtmečius“, – pažymėjo Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pareiškė, kad Ukrainoje priimti įstatymai apriboja piliečių teises ir atitolina Ukrainą nuo Europos Sąjungos.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague pažymėjo, kad „buvo didelė klaida priimti įstatymus, kurie apriboja pagrindines laisves“.
Lenkijos URM pareiškime reiškiama abejonė, ar Ukraina, priėmusi įstatymus, nori žengti europinės integracijos keliu. URM mano, kad tokie veiksmai verčia abejoti, ar „Ukrainoje veikia demokratinė teisinė valstybė“.
„Estija smerkia Ukrainoje paskubomis priimtus įstatymus, kurių turinys riboja piliečių pagrindines teises ir laisves, ir skatina dar didesnį konfliktą Ukrainos visuomenėje“, – pabrėžė Estijos užsienio reikalų ministras Urmasas Paetas.
Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto sausio 22 d. priimtame pareiškime teigiama, kad Komitetas laikosi nuomonės, jog Ukrainos Aukščiausiosios Rados sausio viduryje priimti įstatymai neatitinka Ukrainos tarptautinių įsipareigojimų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityse, neleistinai riboja žodžio ir susirinkimų laisvę, nevyriausybinių organizacijų veiklą ir todėl turėtų būti nedelsiant atšaukti.
Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupės nariai raštu kreipėsi į Ukrainos ambasadą išreikšdami susirūpinimą dėl smurto protrūkio prieš protestuotojus Ukrainoje ir paragino atšaukti įstatymus, ribojančius galimybes protestuoti.
Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo vertinimu, Ukrainos valdžios žingsniai atgal į autoritarizmą, kai dėl demokratinių du mėnesius besitęsiančių visuomenės protestų įstatymais ir teisėsaugos institucijų veiksmais varžomos pilietinės teisės, yra milžiniška klaida. „Tačiau tai, kad Ukraina po 1990 metų demokratinių pokyčių ir vėl po „oranžinės“ revoliucijos 2004-aisiais praėjus keleriems metams žengė žingsnį atgal, yra blogas ženklas šios šalies demokratinei ateičiai ir europinės integracijos perspektyvoms“, – mano G. Kirkilas.
ESBO vadovas, Šveicarijos užsienio reikalų ministras Didier Burkhalteris išreiškė susirūpinimą dėl priimtų įstatymų ir paragino Ukrainos valdžią konsultuotis su ESBO dėl jų suderinamumo su šalies įsipareigojimais ESBO.
Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas išreiškė susirūpinimą dėl priimtų įstatymų ir paragino juos peržiūrėti, kad įstatymai atitiktų Ukrainos įsipareigojimus.
Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muižniekas mano, kad „nepaprastai skubotai“ priimtos įstatymų pataisos kelia rimtą susirūpinimą dėl Ukrainos įsipareigojimų gerbti žmogaus teises.
JT žmogaus teisių komisarė Navi Pillay paragino Ukrainos valdžios atstovus netaikyti prieštaringai vertinamų naujųjų įstatymų. „Šie įstatymai gali potencialiai sąlygoti nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimus atsiradimą“, – teigė ji.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad Ukrainoje priimti įstatymai yra antidemokratiniai ir pažeidžia ESBO bei ES normas.
Ukrainos teisingumo ministrė Olena Lukaš pareiškė, kad šalies parlamente priimti įstatymai visiškai atitinka europines normas ir jų analogus galima rasti praktiškai visose Europos šalyse. Ji paminėjo Vokietijos, Kanados, JAV, Prancūzijos, Šveicarijos įstatymus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Leonidas Kožara susitikime su JAV, Kanados ir ES valstybių ambasadoriais sakė manąs, kad Vakarų šalių reakcija į Ukrainoje priimtus įstatymus buvo skubota. Pasak jo, visi priimti įstatymai remiasi europinėmis normomis ir demokratine praktika.
Ukrainos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, buvęs parlamento vadovas Vladimiras Litvinas inicijavo neeilinės parlamento sesijos sušaukimą, kurios metu reiktų laikinai sustabdyti įstatymų, kurie „buvo priimti abejotinu būdu“, veikimą.
Trijų Ukrainos parlamento opozicinių frakcijų lyderiai Arsenijus Jaceniukas, Olegas Tiagnybokas ir Vitalijus Klyčko padavė į teismą ieškinius dėl balsavimo parlamente sausio 16 d. neteisėtumo, reikalaujant panaikinti balsavimo rezultatus.
Buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko pareiškime opozicija raginama neleisti įsigalioti antidemokratiniams įstatymams. Jos manymu, šių įstatymų priėmimas – galutinis Ukrainos parlamentarizmo, kaip pagrindinės valstybinės valdžios šakos, likvidavimas.
Ukrainos žurnalistų organizacijos pareiškė, kad šalyje faktiškai įvedama cenzūra.
Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Reporteriai be sienų“ pažymėjo, kad Ukrainoje priimti įstatymai apriboja pagrindines piliečių teises.
Tarptautinė organizacija „Freedom House“ ryžtingai pasmerkė Ukrainoje priimtus įstatymus, kurie pažeidžia šalies įsipareigojimus užtikrinti žmogaus teises.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pažymėjo, kad įstatymų pataisos gali suvaržyti pilietinės Ukrainos visuomenės teises ir laisves. „Anot mūsų kolegų Ukrainoje, šie įstatymai stipriai apribotų šalyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų veiklą, žodžio ir spaudos laisvę, o teisėsaugos akiratyje su gresiančiomis griežtomis sankcijomis atsidurtų didžioji dalis Euromaidano aikštės protestuotojų“, – sakė S. Muravjovas.
Šaltiniai: Ukrainos parlamento internetinė svetainė – rada.gov.ua, naujienų agentūrų INTERFAX, ITAR-TASS, AFP, Reuters, dpa pranešimai.
Parengė Rolandas Binkis
Parlamentinių tyrimų departamentas
LR Seimas